„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Infobalt“: skaitmeninė ekonomika sudaro 7,6 proc. visos ekonomikos

Skaitmeninė ekonomika Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus augo ir 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos, rodo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ duomenys. ES vidurkis siekia 10,3 proc.
Elektroninė bankininkystė
Asociatyvi nuotrauka / 123rf.com

Nepaisant to „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas sako, šalys lyderės yra dukart našesnės nei Lietuva.

„Šalys skaitmenizacijos lyderės yra dukart našesnės nei Lietuva ir tas atotrūkis tik didėja. Kuo labiau skaitmenizuota ekonomika, tuo didesnė pridėtinė vertė sukuriama, o Lietuva turi galimybę užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Dėl to skaitmenizacija ir skaitmenizuota ekonomika turi būti mūsų prioritetas“, – konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo M.Ubartas.

„Infobalt“ duomenimis, IT sektorius Lietuvoje auga sparčiai, pagrindinė priežastis – paslaugų eksportas. Per penkerius metus IT sektorius Lietuvoje paaugo 56 proc.

„Čia yra geras skaičius, bet vis tiek atsiliekame nuo ES vidurkio. Mes esame penktas sektorius pagal sukurtą pridėtinę vertę, septintas – pagal dirbančiųjų skaičių“, – sakė M.Ubartas.

„Šis sektorius yra tas, kuris generuoja didelę pridėtinę vertę. Kuo daugiau tokio sektoriaus bus, tuo Lietuva bus turtingesnė šalis ir joje bus geriau gyventi“, – pridūrė jis.

M.Ubartas taip pat pabrėžė, kad plečiantis skaitmeninei ekonomikai, kyla naujų iššūkių, todėl labai svarbu, kad neliktų žmonių, kurie yra palikti skaitmeninės ekonomikos užribyje.

„Mes dažnai giriamės, kad turime išlaikę vieną didžiausių pramonės sektorių Europos Sąjungoje, bet tuo pačiu Pramonė 4.0 ir automatizavimas kelia didelius iššūkius. Tai reiškia, kad žmonėms reikės persikvalifikuoti. Turime apie tai pagalvoti jau dabar, nelaukiant, kai tai įvyks“, – sakė „Infobalt“ vadovas.

Per penkerius metus informacinių ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje paaugo 17 proc. ir 2019-ųjų pabaigoje sudarė 2,7 proc. visų dirbančiųjų. Anot M. Ubarto, iššūkių yra švietimo srityje, be to, migracijos taisyklės kelia sunkumų į Lietuvą atvažiuoti specialistams iš užsienio.

„Turime iššūkį švietimo sistemoje. IRT studijas Lietuvoje baigia tik pusė nuo pradėjusių studentų. Mūsų tyrimai rodo, kad trūksta apie 20 tūkst. specialistų, bet sudėtingos migracijos taisyklės užkerta kelią atvažiuoti, nors tai būtų dideles algas gaunantys darbuotojai, bet atvykusių turime tik 773“, – sakė jis.

„Tas kliūtis, komplikuotas, ilgai trunkančias ir brangias migracijos procedūras reikėtų išnaikinti čia ir dabar“, – pridūrė M.Ubartas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs