„Kad suvaldytume žmonių srautus, norinčių pasitikrinti, ar jiems priklauso parama, sukūrėme skaičiuoklę. Pasitikrinus ir pamačius, kad asmenims priklauso parama, juos kviečiame kreiptis į savivaldybę. Tie, kurie susitvarkys visus reikalingus dokumentus iki šildymo sezono, sąskaita už šildymą ateis jau sumažinta iki mokėtinos ribos, o jei vėliau, tuomet vėliau bus galima susigrąžinti lėšas už paskutinius du mėnesius“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Dėl kompensacijos gali kreiptis gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų. Nuo 2018 metų, padidinus PVM lengvatą iki 15 proc., žadama iki 15 proc. kilstelti ir pajamų, išleidžiamų šildymui, kartelę.
Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina teigė, kad pirmąjį pusmetį kompensacija už centralizuotą šilumą siekė 20,6 euro, o naudojantiems kitas kuro rūšis – 36,7 euro.
„Apie 70 proc. kompensacijų gavėjų yra pensinio amžiaus žmonės, bet matome, kad į pasikeitus reguliavimui ir sumažinus pajamų kartelę, į sistemą pateks ir dirbantiejim uždirbantieji minimalų atlyginimą, vieni gyvenantys asmenys, gali būti šeimos su vaikais. Aktualiausios kompensacijos bus ten, kur yra brangesnis šildymas ir mažesnės žmonių pajamos. Daugiausiai kompensacijų gavėjų bus Akmenės rajone, Kalvarijų savivaldybėje, Alytaus mieste, mažiausias gavėjų skaičius bus didmiesčiuose“, – kalbėjo S.Kulpina.
Jos teigimu, internetinė skaičiuoklė yra preliminari, o skiriant paramą, kiekviena savivaldybė vertins ir paraiškėjų turtą.
Nuo birželio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, kartu nuspręsta išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą. Dabar jas gali gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, siekia daugiau nei 10 proc. jų pajamų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais šiuo metu į kompensacijas pretenduoja apie 250 tūkst. gyventojų. 2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.
