„Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ įgyvendinimas nukreiptas į IRT sektoriaus potencialo panaudojimą investuojant į inovatyvių IT sprendimų, produktų ir technologijų, pritaikomų įvairiuose pramonės sektoriuose, kūrimą.
Pagal inovacijų skatinimo atvirą kvietimą IRT inovacijų srityje sulaukta 35 įmonių paraiškų bendrai prašomai finansuoti sumai daugiau kaip už 19 mln. eurų. Projektai buvo vertinti pagal įmonės inovacinį potencialą, komercializavimo galimybes, produkto inovatyvumą bei partnerystę su Norvegijos verslo organizacijomis.
Įmonės kurs naujus informacinių ryšių technologijomis paremtus sprendimus – nuo dirbtiniu intelektu pagrįsto realistiško avataro, kuris padės medicinos ir kitų sričių specialistams mokytis bendravimo su klientais sudėtingose situacijose, iki ore liečiamos holografinės atvaizdavimo sąsajos, kuri leis išvengti fizinio kontakto su paviršiais.
IRT sektoriuje – didžiausia investicijų grąža
Lietuvos IRT sektorius yra ne tik didžiausias Baltijos šalyse, bet ir imliausias investicijoms. IRT investicijų grąža produktyvumo augimui – didžiausia iš visų kapitalo investicijų formų. Kai kitos kapitalo investicijų formos vidutiniškai užtikrina 15 proc. grąžą, tačiau investicijų į IRT grąža paprastai siekia net 20-25 proc.
„Lietuva sėkmingai dirba su skaitmenine plėtra susijusiose srityse. Ji turi gana pažangią skaitmeninę infrastruktūrą, gerai išvystytą verslumo kultūrą ir daug naujų IRT įmonių. Nors didžioji dauguma įmonių dabar turi prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, pažangesnių skaitmeninių įrankių – programų naudojimas įmonėse vis dar skiriasi, atsilieka mažos ir vidutinės įmonės. Realiam proveržiui reikalingos investicijos“, – sako „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ vadovė Ina Sinkevičiūtė.
Investicijoms atrinkti projektai
Tarp „Norway Grants“ programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ investicijoms atrinktų projektų – EDTech, Fintech, dirbtinis intelektas, kibernetinis duomenų saugumas, daiktų internetas, big data.
Pavyzdžiui, „Inion LT“ kuria programinę įrangą, skirtą saulės parkų vystytojams. Bendrovė „Aspeco“ vysto naujos kartos autonominę duomenų rinkimo platformą „Smart Falcon“. Ji gali būti montuojama prie greitai judančių ar skraidančių objektų (dronų, automobilių, sraigtasparnių), tam, kad užtikrintų sklandų jų valdymą realiu laiku. „Scorify“ padės klientams gerinti kapitalo apyvartą su inovatyvia faktoringo rizikos vertinimo sistema.
„Nacionalinis švietimo centras“ kuria dirbtiniu intelektu paremtą neformalaus ugdymo paslaugų valdymo sistemą cempion.com, kuri padės pasiūlyti rinkai individualius poreikius atitinkančias neformalaus ugdymo paslaugas. Dirbtinį intelektą pasitelkia ir įmonė „Flinke Folk“. Jos inovacija – savarankiškai mokytis gebantis realistiškas avataras, kuris veiks kaip stimuliatorius mokant specialistus bendrauti su klientais. Įmonė „ELVO“ kuria dirbtiniu intelektu paremtą išmanią namų valdymo sistemą.
Lietuvių kalbos telefoninių pokalbių šnekos kokybės vertinimo sprendimą kuria įmonė „Oxus.AI“. Ši inovacija palengvins darbą skambučių centrams. „Finbro“ diegia išmanaus skolinimosi platformą. Bendrovė „Frogdom“ kelionių organizatorių naudojamai rezervacinei sistemai vysto dirbtiniu intelektu paremtą kainų reguliavimo sistemą. Išmanus kibernetinio saugumo mokymo įrankis, kurį kuria „Trustguru“, padės išmokti atpažinti sukčių siunčiamus elektroninius laiškus ir švies visuomenę apie asmens duomenų saugumą.
„Gluk media“ kuria spendimą virusų prevencijai – ore liečiama holografinė vaizdo atvaizdavimo sąsaja bus pamaina liečiamiems ekranams. „PUM plius“, pasinaudodama „Norway Grants“ investicijomis, sukurs išmanią edukacijos monitoringo sistemą, kuri padės nuolatos sekti ir vertinti mokymosi rezultatus ir kurti individualizuotus mokymosi planus.
