Giedrius Drukteinis: matome tik ledkalnio viršūnę
Pasak rašytojo, tyrinėjančio prekinių ženklų sėkmės istorijas, Giedriaus Drukteinio, sėkmingos inovacijos – tos, kurios prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. „Šiandien gaminami automobiliai daugelį sprendimų kelyje gali priimti be vairuotojo įsikišimo. Lėktuvai kuriami taip, kad pilotams reikėtų tik prižiūrėti skrydžio eigą. Žmonija per visą savo istoriją kūrė technologijas, kurių paskirtis – palengvinti mums gyvenimą. Dabar dirbtinis intelektas dirba už mus, kad mes turėtume daugiau laiko saviraiškai ir kūrybai“, – įsitikinęs jis.
Tiesa, ne visoms inovatyvioms idėjoms pavyksta pasiekti komercinę sėkmę. „Mes matome tik ledkalnio viršūnę. Šalia kiekvienos sėkmingos inovacijos yra tūkstantis „neužkibusių“. Pasaulis visuomet pašaipiai vertino išradėjus, kurie sukurdavo, pavyzdžiui, skėtį, tvirtinamą ant kepurės, arba specialią cigaretę, kurią gali rūkyti duše. Kita vertus, kažkada ir nešiojamas telefono ragelis atrodė kaip „išsigalvojimas“, nors šiandien visi tokį turi“, – komentuoja G.Drukteinis.
Visgi, kodėl vienos inovacijos prigyja, o kitos – ne? „Sunku pasakyti, kodėl. Turbūt tai lemia, kokio dydžio korporacija kuria produktą, kiek gali investuoti į marketingą. Svarbu ir tai, koks yra inovacijos pritaikomumas. Nėra daug technologijų, kurios būtų universalios. Tarkime, „Philips“ ar „Dyson“ turi pažangius oro valiklius, kurie ypač aktualūs gyvenantiems užterštuose miestuose, tokiuose kaip Honkongas. Tačiau miškingos Lietuvos gyventojai gali neįsivaizduoti, kad tokia technologija egzistuoja, nes nesusiduria su jos poreikiu“, – komentuoja rašytojas. Kartu jis priduria, jog vienareikšmio atsakymo, kokios inovacijos diktuos madas ateityje, t. y. į ką verta investuoti šiandien, nėra.
„Galime prisiminti technologinį lūžį, kai kineskopinius televizorius su baltais ekranais ėmė keisti plačiaekraniai. Kompanijai, tokiai kaip „Sony“, kuri turėjo dešimtis gamyklų visame pasaulyje, transformacija būtų kainavusi milijardus. Jie nesiėmė rizikos, galvojo: ai, vienkartinis kaprizas, trumpalaikė mada, o tokių televizorių, kokius mes gaminame, reikės visada, nes yra vyresni žmonės, kurie 20 metų naudoja tokią technologiją, ir jiems bus sunkiau persijungti... O čia, bam, ir viskas pasikeitė, – pastebi G. Drukteinis. – Arba „Crocs“ batų istorija. Kai tik jie pasirodė rinkoje, atrodė – kokia nesąmonė, ane? Kažkokios klumpės, laža, bet štai – visiems jų prireikė. Tai irgi buvo naujas technologinis sprendimas. O kodėl jis išpopuliarėjo? Kartais atrodo, kad atsitiktinumo dėka.“
Žmonija per visą savo istoriją kūrė technologijas, kurių paskirtis – palengvinti mums gyvenimą, – sakė G.Drukteinis.
Simas Didžbalis: startuoliai turi atiduoti nusistovėjusią maržą pardavėjui
Kas įkvepia mus kurti inovacijas? Kaip inovatyvios idėjos gimsta mokslininkų ir verslininkų galvose? „Man patiko mintis, kurią išsakė amerikiečių profesorius Edwardas D.Hessas, tyrinėjantis inovacijas ir mokymosi sistemas. Jis pastebėjo, jog naujos idėjos kyla tuomet, kai susiduriame su problemomis, neefektyviais sprendimais, ir tai paskatina mus eksperimentuoti, derinti iš pažiūros nesusijusias idėjas ar modelius, perkelti juos iš vienos aplinkos į kitą. Kitaip sakant, kai esame priversti mąstyti ar bandyti dalykus daryti kitaip, nei esame įpratę“, – pasakoja Simas Didžbalis, vienas iš startuolio „Fortivitum“ įkūrėjų .
Prieš keletą metų kartu su broliu Eimantu Didžbaliu jie prisidėjo prie dulksnos technologijos sukūrimo. „Viskas prasidėjo nuo to, kad mano brolis susidūrė su sveikatos problemomis – balso kimimu, kas apsunkino jo profesinį gyvenimą (jis – klasikinio dainavimo atlikėjas). Ieškodamas sprendimo jis sugalvojo pasigaminti sau didelės koncentracijos vitaminus be nepageidaujamų priedų, kokie įeina į daugelio kapsulinių vitaminų sudėtį. Keletą metų bendradarbiavo su mokslininkais, užsimezgė ryšius su laboratorija Arizonos valstijoje. Taip buvo sukurta technologija, kurios dėka veikliosios medžiagos gali būti įsisavinamos tiesiai į kraują, apeinant virškinimo sistemą“, – pasakoja verslininkas.
S.Didžbalis neslepia, jog diegdami inovaciją į rinką, startuoliai susidūrė su nemenkais iššūkiais. „Didieji farmacijos verslo žaidėjai pasakė paprastai – naujų technologijų jie neįsileis, nes korporaciniai pokyčiai – lėtas ir sudėtingas procesas. Vadinasi, turime eiti savo keliu. Kiek tai kainuotų? Trys didžiausios agentūros nurodė, jog vien tam, kad patektum į lentynas, atsirastų komercinė jėga Lietuvos rinkoje, marketingui reiktų skirti apie pusę milijono eurų. Tai yra kosminiai pinigai, kurie atsipirktų tik tuomet, jei produktas būtų labai pigus, – komentuoja startuolis. – Reikia suprasti, jog daugelio masiniu būdu gaminamų maisto papildų savikaina yra labai maža, o investuoti į naujas technologijas, kurios išbrangintų produkto kainą, farmacinėms kompanijoms neapsimoka.“
Visgi, jis tiki, jog jų atrastas technologinis pranašumas greitu metu bus pritaikytas sveikatos ir medicininių produktų srityse. „Sieksime šį principą – sutrumpintą veikliosios medžiagos patekimą į kraują – pritaikyti ir ekstremalių situacijų, tokių kaip insulto, epilepsijos priepuolių sprendime. Pavyzdžiui, dabar žmogus tam, kad atsipalaiduotų, po liežuviu dedasi tabletę validolio, kuri įsisavinama į arterijas per gleivinę. Tačiau po liežuviu yra didelės seilių sankaupos, kurios ilgina medžiagų patekimo į kraują kelią. Tyrimais įrodyta, kad efektyviau ir steriliau būtų veikliuosius elementus purkšti teisiai į kairį žandą. Be to, tabletę imame pirštais, kurie liečia įvairius paviršius, gali pernešti bakterijas. Taip pat ir žaizdas galime dezinfekuoti, vaistą purkšdami, o ne paskirstydami pirštu. Tokie pokyčiai galėtų gelbėti gyvybes“, – įsitikinęs startuolis.
Didieji farmacijos verslo žaidėjai pasakė paprastai – naujų technologijų jie neįsileis, nes korporaciniai pokyčiai – lėtas ir sudėtingas procesas, – kalbėjo S.Didžbalis.
Lina Survila: inovacijos sėkmė – ir komunikacijos strategų rankose
„Pagal kasmet skelbiamą „Bloomberg“ inovacijų indeksą 2019 metais Lietuva buvo 37-oje vietoje. Įsibėgėjus inovacijų reformai ir matant realias jos naudas, vis daugiau įmonių įsitraukia į šią veiklą. Procentaliai, inovatyviausios 2019 metais buvo IKT (informacinės komunikacinės technologijos), biotechnologijų, inžinierijos sritys“, – situaciją apžvelgia komunikacijos specialistė Lina Survila.
Skaitytojams primename, jog „Bloomberg“ indeksas yra sudaromas, atsižvelgiant į septynis rodiklius: mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos (MTEP) intensyvumą, gamybos sukuriamą pridėtinę vertę, produktyvumą, aukštųjų technologijų tankumą, aukštojo mokslo efektyvumą, tyrėjų koncentraciją ir aktyvumą patentuojant.
L.Survilos pastebėjimu, startuoliams, pristatantiems inovatyvius technologinius sprendimus rinkai, svarbu pasirinkti tinkamą komunikacijos strategiją. „Kadangi inovacijos, kaip sąvokos, apibrėžimas yra labai platus, komunikuojant svarbu supažindinti ir edukuoti vartotoją, kodėl tai yra inovacija ir kokią naudą ji kuria. Išsigryninus tinkamas kryptis svarbu pasirinkti aktualius komunikacijos kanalus ir toną“, – teigia pašnekovė.
Komunikacijos specialistė atkreipia dėmesį, jog šiandien populiariuose socialiniuose tinkluose dažnai galima sutikti net nuomonės formotuojų reklamuojamus kibernetinio saugumo, įvairių įskiepių ir kitus produktus. „Metodų būna įvairių – nuo tradicinio pasirodymo žiniasklaidoje iki partnerysčių rinkodaros (angl. affiliate marketing) „YouTube“ ar „Instagram“ nuomonės formuotojų paskyrose. Galbūt komunikacinė žinutė gali slėptis net jūsų pamėgtame seriale ar juokingame kelių minučių „Facebook“ video įraše. Visgi, šiandien populiariausias ir labiausiai prekės ženklų geidžiamas komunikacijos būdas – idėjinė lyderystė (angl. throught lydership), kuomet produktas komunikuojamas konkretaus žmogaus, dažnai įkūrėjo, lūpomis“, – reziumuoja L.Survila.
Komunikuojant svarbu supažindinti ir edukuoti vartotoją, kodėl tai yra inovacija ir kokią naudą ji kuria, – aiškino L.Survila.
