20 neplaninių patikrinimų atlikusi VDI pirmadienį pranešė nustačiusi, kad ne visiems darbuotojams mokamas vienodas darbo užmokestis už tokį patį ar vienodos vertės darbą.
„Daugumoje tikrintų įstaigų vyrauja tam tikra vyrų ir moterų pasiskirstymo atskiruose įstaigų padaliniuose tendencija: moterys dominuoja klientų aptarnavimo sektoriuje, kuriame paprastai nustatytas žemiausias darbo užmokestis, tuo tarpu darbuotojų vyrų skaičius dažniausiai žymiai lenkia moterų skaičių informacinių technologijų padaliniuose, kuriuose numatyti vieni didžiausių darbo užmokesčių“, – teigiama VDI pranešime.
Pasak inspekcijos, vis dėlto daugiausiai skirtumai susidaro „abiejų lyčių naudai ir dėl objektyvių priežasčių“, t.y. dėl darbuotojų skirtingos kvalifikacijos, išsilavinimo, profesinės patirties, dalykinių savybių, elgsenos ir kitų aspektų.
VDI nurodo, kad taip pat pastebėtas didelis atotrūkis tarp tam tikrose darbo apmokėjimo sistemose patvirtintų minimalių ir maksimalių darbo užmokesčių tai pačiai darbuotojų kategorijai ar pareigybei, o tai gali sudaryti prielaidas diskriminuoti lyties ar kitais pagrindais, kadangi sprendimą dėl darbo užmokesčio nustatymo priima vadovas. VDI teigimu, tai „gali reikšti subjektyvų konkretaus darbuotojo vertinimą“.
Nors Darbo kodeksas neįpareigoja patvirtinti darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir darbuotojų darbo vertinimo kriterijų kaip atskirų dokumentų, jų nebuvimas, anot VDI, taip pat „gali sudaryti prielaidas subjektyviam konkretaus atvejo vertinimui ir diskriminacijai lyties ir kitais pagrindais“.
Inspekcija taip pat pastebi, kad lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemonės daug kur „ne visada padeda efektyviai vykdyti darbuotojų lygių galimybių politiką“, nes yra formalios, sukurtos “deklaratyviai įgyvendinant įstatymų normas“.
Inspektoriai nustatė ir gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, kai kuriose įstaigose peržiūrint atlyginimus, atsižvelgiama, kurios lyties darbuotojai dominuoja pagal gaunamą darbo užmokestį.
„Tokiu atveju priešingos lyties darbuotojams papildomai yra padidinamas darbo užmokestis, siekiant mažinti atlygio atotrūkį tarp skirtingos lyties darbuotojų“, – tvirtina inspekcija.
Tarp gerųjų priemonių minimas ir darbo užmokesčio auditas, atlyginimų atotrūkio analizė įtraukiant darbuotojų atstovus, stebėjimas, kiek vyrų ir moterų dalyvavo mokymuose, vyko į komandiruotes ir pan.
Anot inspekcijos, veiksmingas priemones mažinant darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų taiko „Lietuvos draudimas“, „Gjensidige“, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.
Apibendrinant atliktų patikrinimų rezultatus dėl didelio darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio finansų ir draudimo įstaigose, – tiesioginės diskriminacijos požymių dėl darbo užmokesčio atotrūkio tarp vyrų ir moterų nustatyta nebuvo.
Naujausiais 2018-ųjų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis finansinės ir draudimo veiklos įmonėse buvo 37 proc.
