Prieš biudžeto svarstymą Seime ketvirtadienį, trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dar kartą aptarė biudžeto projektą ir institucijų pateiktas išvadas.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Erika Latyšovič pažymėjo, kad šalis turėtų gyventi anticikliškai – kai ekonomika kaista, biudžetas turėtų būti konsoliduojamas, o iki 2016 metų buvo atvirkščiai.
Valstybės kontrolei kliuvo ir tai, kad biudžeto deficitas ekonomikos augimo laikotarpiu auga 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitąmet tvirtinant deficitinį biudžetą galime nesilaikyti dalies fiskalinės drausmės taisyklių.
„Matome, kad yra rizika, jog nebus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės“, – sako E.Latyšovič ir pažymi, kad ekonominiai įverčiai gali būti atitrūkę nuo potencialo. Valstybės kontrolė abejojo, kad Finansų ministerija pasieks 1 proc. BVP postūmį, kaip nurodė skaičiuodama biudžetą.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad deficitinis biudžetas ekonominio augimo metu didins paslaugų ir prekių kainas.
„Jei yra bendras sutarimas, kad jau šiandien viršijame potencialą, tai didindami išlaidas mes skatiname kainas, auginame infliaciją. Tai auganti ir didėjanti problema, iš to seka visos kitos problemos – ir atlyginimų didinimo poreikis, ir kitos problemos“, – sakė M.Majauskas.
Lietuvos bankas nemato rizikų finansų stabilumui, pavojaus skolinimo programai, vertina, kad biudžeto poveikis infliacijai sudarys 0,2 proc. punkto kitąmet. Tačiau institucijos atstovai taip pat išreiškė nuogąstavimų, kad kai kurie vertinimai neatitinka fiskalinės drausmės „dvasios“.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė aiškino, kad kitąmet iždo politika bus anticiklinė – prognozuojamas infliacijos mažėjimas nuo šiemetinių 3,5 proc. iki 2,7 proc. kitąmet. Ji pažymėjo, kad rizika nesurinkti pajamų visuomet egzistuoja, bet egzistuoja ir priešinga rizika – gauti daugiau pajamų nei planuota.
Valstybės kontrolės atstovė pažymėjo, kad deficitinis centrinės valdžios biudžetas neišvengiamai lems, kad valstybės skolos didės, tą patvirtino ir M.Tuskienė.
„Dabartinis skolos lygis yra didesnis nei prieš krizę, Valstybės kontrolė dėl skolos lygio teisybę sako, – Seimo nariams aiškino M.Tuskienė. – Dabar jau pasiskolinta, kad refinansuotume skolą ateityje. Didelių skolinimųsi nenumatome. Bet skola, natūralu, išlieka didesnė nei prieš krizę su tendencija mažėti.“
Tačiau viceministrė patikino, kad bendras šalies valdžios sektoriaus biudžetas išliks perteklinis – kitąmet perteklius sudarys 0,6 proc. BVP. Centrinės valdžios išlaidas kompensuos socialinės apsaugos fondai, vietos valdžia.
Galutinį biudžetą turės patvirtinti Seimas.
Žadėjo perteklinį biudžetą
Kol kas kitų metų valstybės biudžeto projekte planuojamos 9,075 milijardų eurų pajamos, o asignavimai siekia 9,542 milijardo eurų – deficitas siekia kone pusę milijardo eurų. Dar spalį finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo, kad kitų metų biudžetas bus perteklinis.
Premjeras Saulius Skvernelis taip pat yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis, nes jis pirmą kartą suplanuotas nedeficitinis, taip pat pirmą kartą istorijoje krašto gynybai bus skirta 2 proc. BVP.
Seimo nariai pateikė siūlymų biudžeto išlaidas didinti daugiau nei 700 milijonų eurų, tačiau Vyriausybė svarstys dėl 200 mln. eurų vertės siūlymų.
Tačiau įvertinus tai, kad šalies BVP pranokstą potencialą ir įvertinus ciklinę biudžeto komponentę, kitąmet bendras valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas sieks -0,1 proc. BVP.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau Seime teigė, kad siūlomas biudžetas – ne pagal Lietuvos išgales.
Jau skelbta, kad biudžeto projekte numatytos lėšos „vaiko“ pinigams, biudžetininkų algų, senatvės ir šalpos pensijų kompensavimui, minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) iki 400 eurų kėlimui. Paliekama PVM lengvata šildymui, atsisakoma papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio vaikus auginantiems tėvams.