Į 15min kreipęsis verslo plėtros, žmogiškųjų išteklių ir teisinių reikalų vadovas Egidijus Kaselis teigė esąs nustebęs, kad buvusiai valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dabartinė jos vadovė vadovauja jau trečią kadenciją, o įstaigai keičiant statusą į viešąją įstaigą nebuvo rengiamas konkursas.
2012 m. ji laimėjo konkursą, tačiau tiek antroji jos kadencija, tiek sprendimas toliau eiti „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo priimtas be konkurso, Finansų ministerijos sprendimu.
Dabar A.Mažintienė paskirta dar vienai penkerių metų kadencijai, tad potencialiai įstaigai ji galėtų vadovauti iki 2029 m. pradžios.
Kaip nurodo tiek į 15min, tiek į Finansų ministeriją kreipęsis E.Kaselis, jam tai atrodo neteisinga. Jis priduria, jog pats būtų ketinęs dalyvauti tokiame konkurse, jei tik toks būtų rengiamas. Pašnekovas nurodo turintis nemažai reorganizacinės patirties – šis asmuo pastaraisiais metais žinomas kaip Kėdainių trąšų gamintojos „Lifosa“ administratorius.
„Aš esu teisininkas, turiu neblogą CV. Pamačiau galimybę ir galvoju, kad būtų įdomu. Visur kitur vadovai yra rotuojami, o čia žiūriu, kad vadovė neliečiama“, – piktinosi jis.
Visur kitur vadovai yra rotuojami, o čia žiūriu, kad vadovė neliečiama.
Maža to, E.Kaselis pastebėjo, kad įstatymų pakeitimų, kuriais buvo įtvirtintas „Indėlių ir investicijų draudimo“ VšĮ statusas, aiškinamajame rašte prie įstatymų projektų iniciatorių ir rengėjų yra įrašyta ir pati įstaigos vadovė A.Mažintienė.
„Nusiunčiau paklausimą Finansų ministerijai ir atsakymas pasirodė keistas. Žmogus pats sau įstatymą sukūrė, pats pasiskyrė. Ji ilgai vadovauja, o nuo 2012 m. pasikeitė labai daug vadovų, pavyzdžiui, ir gydytojų ir saugumo įstaigų vadovai. Man tai daugiau nei keista ir neturi taip būti“, – tikino E.Kaselis.
„Indėlių ir investicijų draudimas“ anksčiau buvo valstybės įmonė, nuo šių metų ji paversta į viešąją įstaigą.
Antra kadencija turėjo baigtis pernai
Oficialiai A.Mažintienė „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovės pareigas užima nuo 2012 m. lapkričio 27 d., kai pakeitė išėjusį ilgametį įstaigos vadovą Raimundą Žilinską. Pati A.Mažintienė 15min nurodė, kad pareigas oficialiai užima nuo 2012 m. spalio.
2017 m. pradėta inicijuoti ir 2018 m. įstatymu įtvirtinta tvarka, pagal kurią valstybinių įmonių vadovai negalėtų vadovauti daugiau nei dvi kadencijas.
Ji ilgai vadovauja, o nuo 2012 m. pasikeitė labai daug vadovų, pavyzdžiui, ir gydytojų ir saugumo įstaigų vadovai. Man tai daugiau nei keista ir neturi taip būti.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas priimamas į darbą viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kadangi esamų vadovų išvaikyti neketinta, įstatymu buvo apibrėžtas kadencijų skaičius esamiems vadovams.
Vadovai įstaigai vadovavę iki 5 metų, nuo įstatymo įsigaliojimo datos toliau galėjo eiti pareigas pirmojoje kadencijoje. Tie, kurie vadovavo tarp 5 ir 10 metų, nuo įstatymo įsigaliojimo galėjo eiti savo paskutinę, antrą kadenciją. Ilgiau nei 10 metų vadovavusiems asmenims buvo skirtas metų laikotarpis darbams užbaigti.
A.Mažintienei 2023 m. pradžioje turėjo baigtis antroji kadencija, tačiau valstybės įmonė sulaukė netikėtos išimties – iš pradžių 2022 m. gruodį buvo priimtos įstatymų pataisos, kad būtent „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovui kadencijų skaičius negalioja.
2024 m. sausį šiai įmonei tapus viešąja įstaiga (VšĮ), A.Mažintienė vėl tęsė darbą vadovės kėdėje, nes VšĮ kadencijų skaičius nėra ribojamas. Nuo sausio A.Mažintienė „Indėlių ir investicijų draudimui“ vadovauja dar vieną penkerių metų kadenciją.
Finansų ministerija: prieš pertvarką kadencijų ribojimas panaikintas
Kaip 15min nurodė už „Indėlių ir investicijų draudimo“ veiklą atsakinga Finansų ministerija, paskutinį kartą viešas konkursas minėtoms direktoriaus pareigoms užimti buvo skelbtas 2012 m. spalio mėnesį.
O netikėtą išimtį dėl kadencijų skaičiaus būtent „Indėlių ir investicijų draudimo“ vadovui Finansų ministerija aiškino sklandaus pertvarkymo ir veiklos tęstinumo teisinės formos keitimo procese siekiu.
„Įstatyme įrašyta nuostata išsprendė pereinamojo laikotarpio įstaigos veiklos tęstinumo klausimą, įmonei svarbių pokyčių laikotarpiu įmonės vadovui toliau atliekant pareigas ir užtikrinant, kad būtų sklandžiai įvykdytas pertvarkymas; būtų garantuotas organizacijos veiklos tęstinumas ir įsipareigojimų įgyvendinimas; būtų išlaikyti darbuotojai ir efektyvus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymas“, – rašoma 15min atsiųstame komentare.
Kaip nurodo Finansų ministerija, alternatyviu atveju pertvarkymo metu nesant vadovo, galėtų „kilti grėsmė pertvarkymo procesui, neigiamai paveikti darbuotojų sprendimus dėl ateities įmonėje, sutrikti įmonės funkcijų valdymas“.
„Atkreiptinas dėmesys, jog įmonė įgyvendina ypač svarbų vaidmenį – prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo išlaikymo“, – nurodoma komentare.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018–2022 m. pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, 2022 m. gruodžio 30 d. finansų ministrės įsakymu A.Mažintienė paskirta naujai kadencijai.
Tuo tarpu nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ pertvarkyta į viešąją įstaigą. Finansų ministerija pabrėžia, kad šiuo metu tiek įstaigai, tiek jos vadovui taikomas naujajai teisinei formai aktualus VšĮ srities reglamentavimas.
Šios įstaigos direktore 5 metų kadencijai paskirta A.Mažintienė.
Įstatymo pokyčiai buvo platūs, todėl nuo jų rengimo atsiribota
Paklausus ministerijos, kodėl A.Mažintienė įrašyta prie įstatymo projektų rengėjų, institucija pažymėjo, kad tą patį įstatymų projektų paketą, sudarė ne tik Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimai, susiję su teisinės formos pakeitimu, bet ir kiti svarbūs pakeitimai, nesusiję su įmonės teisinės formos keitimu.
Ministerija nurodo, kad pirmąją įstatymo dalį, kuria keičiamas įstaigos statusas, inicijavo ir rengė Finansų ministerijos tarnautojai, įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformą.
Tuo tarpu A.Mažintienė ir jos vadovaujama įstaiga prisidėjo prie kitų paketo pokyčių, priimtu įstatymu buvo įtvirtinta nauja priemonė, suteikianti galimybę žlungančios kredito įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus nemokumo atveju perleisti kitai kredito įstaigai, finansuojant perleidimą indėlių draudimo fondo lėšomis ir kiti aspektai.
„Tiek ir Europos Komisijos rekomendacijų bei priemonių aptarimo ir formavimo metu, tiek ir rengiant įstatymų pakeitimų projektus, kuriais įgyvendinamos minėtos rekomendacijos ir priemonės, atitinkamose darbo grupėse dalyvavo Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir „Indėlių ir investicijų draudimo“ (IID) atstovai (teisininkai, specialistai, vadovybės atstovai), kuri tas priemones turėtų taikyti praktikoje arba prisidėti prie jų taikymo, todėl dėl šių pakeitimų į įstatymo iniciatorių ir rengėjų sąrašą buvo įrašyta ir IID vadovė“, – nurodoma ministerijos komentare.
A.Mažintienė, komentuodama 15min šį klausimą, taip pat pažymėjo, kad tuose pačiuose teisės aktų pakeitimuose buvo įrašytas ne tik jos vadovaujamos įstaigos statuso keitimas, bet ir dar 6 įstatymų pakeitimai.
Tarp jų Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo; Finansinio tvarumo; bankų; Centrinių kredito unijų; Kredito unijų; Valstybės skolos įstatymų projektai.
„Šiais įstatymų projektais buvo siekiama įgyvendinti ne vieną tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad Jūsų nurodytame įstatymų projektų aiškinamajame rašte paminėta Aurelija Mažintienė, nurodoma ne kaip tiesioginė įstatymų projektų rengėja, o kaip vienos iš institucijų (valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“), dalyvavusių įstatymų projektų rengime, atstovė – kontaktinis asmuo“, – nurodė įstaigos vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pusės įstatymų projektų rengimo procedūroje dalyvavo IID darbuotojų vidinė darbo grupė: atitikties pareigūnas, vidaus kontrolės ir rizikų vertinimo specialistas, ekonomistai, teisininkai.
„Įstatymų projektų nuostatų, susijusių su IID pertvarką, iniciatorė ir rengėja buvo Finansų ministerija. IID inicijavo pakeitimus, susijusius su alternatyvaus draudimo išmokų mokėjimo šaltinio panaudojimo galimybėmis“, – 15min komentavo ji.
Teisininkas: trečia kadencija – legali, jeigu įgyvendinti tikslai
„Sorainen“ teisininkas Evaldas Dūdonis 15min taip pat akcentavo, kad teisiškai galimybę trečią kadenciją eiti šias pareigas A.Mažintienei suteikia jau minėtas 2022 m. pabaigoje priimti specialūs Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimai – tarp kurių reikalavimo šios įmonės vadovui dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas panaikinimas.
„Taigi iš teisinės pusės maksimaliam valstybės įmonės vadovo kadencijų skaičiui taikomi apribojimai šio specialaus įstatymo pagrindu nėra taikomi valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovui“, – pabrėžė teisininkas.
Tiek pat svarbi ir to paties įstatymo ir jo straipsnio 5 dalis. Ji numato, jog įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovas skiriamas į šias pareigas, jeigu draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nustatoma, kad ankstesnės kadencijos laikotarpiu valstybės įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.
Toliau įstatyme rašoma, kad jeigu valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo ankstesnės kadencijos laikotarpiu įmonė visų jai nustatytų veiklos tikslų nepasiekė, vadovas skiriamas įmonės įstatuose nustatyta tvarka.
„Taigi svarbu, ar buvo atliktas toks sprendimas bei vertinimas, kuris nustatytų, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovės ankstesnės kadencijos laikotarpiu ši valstybės įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Šioje situacijoje svarbios ir faktinės aplinkybės“, – teigia E.Dūdonis.
Kodėl valstybės įmonė buvo pertvarkyta į VšĮ?
Valstybės įmonių pertvarka numatyta buvo dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybės vykdyto didesnio reformų paketo dalis, atlikto remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisinę formą ir valstybės įmones pertvarkyti.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriam 2021 m. lapkričio 10 d. buvo pritarta Vyriausybės pasitarime.
Šiame plane numatyta, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ turi būti pertvarkyta į viešąją įstaigą.
Pagal pirminį planą, viešąja įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo tapti 2020 m. gruodį, tačiau terminas buvo pavėlintas.
