Naujose Produktų saugos įstatymo pataisose teįrašyta nauja eilutė: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ir kitos rinkos priežiūros institucijos (jų pareigūnai), atlikdami rinkos priežiūrą, turi teisę apriboti prieigą prie interneto svetainių, kuriose parduodami nesaugūs produktai.
Jau šiuo metu Lietuvoje blokuojama prieiga prie šimtų svetainių, kuriose siūlomi nelegalūs azartiniai lošimai, nelegalios finansinės paslaugos, narkotikai, tabakas ir pan.
Dabar atėjo eilė ir stalams, taburetėms, indams ar užuolaidoms – bet kokiems įprastiems produktams ar paslaugoms, jei tik jie bus pripažinti nesaugiais. Toks ribojimas gali paliesti ir tūkstančius svetainių.
„Jei neatitinka saugos reikalavimų, pavyzdžiui, koks nors stalas, kuris, atlikus bandymus, nustatoma, yra nesaugus, nes neišlaiko tam tikro svorio ir sugriūna“, – aiškina VVTAT Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.
Jei Rusija su savo dešimtimis ir šimtais milijonų eurų investicijų į blokavimą nesugebėjo susitvarkyti, tai ką čia mūsų mažutė šalelė padarys, kai neturime nei investicijų, nei žmonių, ir poreikio tam nėra, – sako IT ekspertas Marius Pareščius
Anot jos, jei parduotuvėse tokio stalo prekyba nebūtų galima, tai ir internete turėtų būti taikomi ribojimai.
„Produktų saugos įstatymo projekte numatyta tokia galimybė, kad jeigu internete platina nesaugų produktą – jei buvo nuspręsta, kad produktas nesaugus – būtų galimybė riboti prieigą“, – sako G.Nenartavičiūtė ir pažymi, kad tai dar tik įstatymo projektas.
Tačiau Seimas šį projektą jau ėmėsi svarstyti – Ekonomikos komitetas jam pritarė.
Projekto aiškinamajame rašte nei žodžiu neužsimenama apie naujus blokavimus internete, skaičiuojama, kad pataisoms įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų.
Tokiais ketinimais abejoja IT ekspertai – vargu ar Lietuva patemps.
Ūkio ministerija: tai būtų taikoma kraštutiniais atvejais
Pataisų autorės Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius aiškina, kad įstatymo projektas būtų taikomas viso pasaulio tiekėjams – būtų blokuojama ne visa svetainė, o tik nuorodos į konkrečius produktus, jei tiekėjai piktybiškai neištaisytų trūkumų.
Anot IT ekspertų, vargu ar valstybė turėtų tiek administracinių gebėjimų, visam internetui sukontroliuoti.
„Dabar iš tikrųjų prekyba persikelia labai į internetinę erdvę ir daug produktų parduodama būtent internetu, per internetinę prekybą. Ir esmė ta, kad atsiranda galimybė, kad būtent per elektroninę erdvę parduodami produktai gali būti nesaugūs ir patekti į vidaus rinką. Todėl naujame Produktų saugos įstatyme yra numatyta galimybė rinkos priežiūros pareigūnams atlikti ribojimus, jeigu gauta įrodymų, kad nesaugus produktas pateko į rinką būtent per internetinę svetainę“, – aiškina V.Gricius.
Jis dėsto, kad tai būtų kraštutinė priemonė, o už jos galutinį techninį įgyvendinimą būtų atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba.
„Aptikus ar gavus skundą, kad internetu plinta nesaugus produktas, VVTAT susisiektų su tiekėju, informuotų, kad yra galimai teikiamas nesaugus produktas, atliktų tyrimą ir taikytų laikinas priemones – arba pašalinti trūkumą, arba laikinai sustabdyti tiekimą to produkto. Jei tiekėjas piktybiškai nevykdo VVTAT nurodymų, tada jau klausimas sprendžiamas teisme – gaunamas teismo leidimas taikyti tam tikras ribojimo priemones“, – sako V.Gricius.
Anot jo, visiškai svetainės nebūtų blokuojamos – tik nuorodos į produktus.
„Visiškas interneto svetainės blokavimas yra įmanomas tik Azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka, o kitais atvejais tiesiog yra taikomos priemonės – neteisėtos informacijos pašalinimo arba prieigos prie tos informacijos apribojimas. Taip kad jau visiškai bus užblokuota svetainė – tikrai ne“, – sako V.Gricius.
IT ekspertai atkreipia dėmesį, kad nesąžiningi tiekėjai, pvz., Kinijoje, konkrečias nuorodas į produktus gali keisti nors ir kiekvieną sekundę. O įstatymas galios ir tiekėjams iš užsienio.
„Suprantami nuogąstavimai, bet iš esmės, žiūrint į šių dienų technologijas, viskas keliasi į e. erdvę ir atsiranda galimybė parduoti tą gaminį ne prekybos centre, ne parduotuvėje ar ne kažkur, o būtent per e. prekybą. Tam tikros priemonės turi būti numatytos. Techninis įgyvendinimas, matyt, bus aiškus, kai susidursime su tam tikrais konkrečiais atvejais, kiek tai įmanoma ar neįmanoma“, – bėdos neįžvelgia V.Gricius.
Ūkio ministerija nėra atlikusi jokių specialių vertinimų, kiek tokių produktų būtų, kiek reikėtų riboti, kiek išteklių tai pareikalautų.
„Aš dar kartą pasikartosiu – tas apribojimas yra visiškai kraštutinis atvejis, kai piktybiškai nėra vykdomi rinkos priežiūros pareigūnų reikalavimai. Esant tokiai situacijai tos lėšos ar kaštai, kurie patiriami blokuojant svetainę, teismo keliu bus išieškoti“, – sako V.Gricius.
IT ekspertas: Rusija jau bandė
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius neslepia nuostabos dėl tokių siūlymų.
„Sugalvojo, kad VVTAT filtruos internetą nuo turinio, kuriame yra reklamuojami produktai – elektroninės parduotuvės ir panašiai. Aš įsivaizduoju, kad jie bandys visokius papildus gesinti, gal prekinių ženklų kopijas ir panašius daiktus. Bet lenda įdomus kontekstas – blokuos ne konkrečias svetaines, bet konkrečias nuorodas. Pvz., yra „Amazon.com“ ir yra konkreti prekė jame, kuri turi atskirą nuorodą“, – sako M.Pareščius.
Anot jo, blokuoti visą svetainę nėra sudėtinga, tačiau nuorodos gali keistis itin dažnai.
„Techniškai tai įmanoma neįmanoma – man yra tekę matyti, kaip tai blokuojama Rusijoje. Europoje neteko matyti – tai neveikia. Patikimumas tokio blokavimo siektų kokių 20 proc.“, – stebisi M.Pareščius.
Jis aiškina, kad tokie interneto ribojimai gali pareikalauti itin didelių išteklių.
„Tu turi sekti visą tiekėjo srautą internete, ką jis veikia, tada filtruoti jo nuorodas, kurios yra iš blogojo sąrašo, ir vietoje jų pakišinėti užsklandas – atsiprašau, šito nepasieksite, nes blokuojama dėl teismo nutarties ar tarnybos vadovo įsakymo. Kai azartinių lošimų svetaines norėjo blokuoti, kažkada esam skaičiavę, kad tai kainuotų Lietuvai 200 mln. litų (58 mln. eurų) vien įrangai. Kas tiek investuos“, – sako M.Pareščius.
Kita problema – nauja pataisa, priklausomai nuo jos įgyvendinimo, jau gali lemti ir tai, kad internetas bei jame pateikiama informacija taps ribojamas, o vartotojų teisės į nedalomą turinį ir ryšius bus pažeistos.
„Mačiau tai Kinijoje, Arabijoje ir Rusijoje, kurioje taip ir nepavyko užblokuoti „Telegram“. Taigi jei Rusija su savo šimtais milijonų eurų investicijų į blokavimą nesugebėjo susitvarkyti, tai ką čia mūsų mažutė šalelė padarys, kai neturime nei investicijų, nei žmonių, ir poreikio tam nėra“, – stebisi M.Pareščius.
