Kas lemia, kad praktiškai kiekvieną dieną pasaulyje fiksuojamas aukso kainos rekordas?
Auksas smarkiai pradėjo brangti nuo tos didžiosios krizės 2008-2009 m. Auksas yra traktuojamas kaip turto forma, skirta apsidrausti nuo blogų laikų. Todėl auksas pastaruoju metu ir brangsta – rinkose atsigavo baimės, kad pasaulio ekonomika lėtėja, kad euro zonos valstybės turi daug problemų dėl skolų. Tada investuotojai pradėjo trauktis iš rizikingų turto formų – akcijų, ir plūstama ten, kas laikoma saugia investicija. Auksas būtent ir yra laikomas saugia investicija.
Kas daugiausiai perka auksą?
Vyriausybės, aišku, gali kažkiek didinti savo turimų aukso atsargų kiekį. Bet aš manau, kad labai didelį aukso kainos augimą lemia spekuliaciniai pinigai, kurie išeina iš akcijų ir turi eiti kažkur kitur. Tai – iš spekuliantų staiga atsiradusios lėšos, kurias reikia kažkur saugiai padėti. Ko gero, jų įtaka čia yra rimčiausia.
Ar kartais nesiformuoja naujas – aukso – burbulas?
Čia kyla filosofinis klausimas. Nuo pat krizės pradžios aukso kaina auga. Burbulas kol kas neišsileidžia, bet galima turėti nuojautą, kad auksas yra pervertintas. Tam, kad kaina grįžtų prie labiau pagrįstų lygių, reikia sulaukti, kada ekonomika pradės funkcionuoti sveikiau. Tada natūraliai dings tokių saugių investicijų paklausa ir aukso kainos gali rimtai driokstelėti.
Ar ne per vėlu pirkti auksą dabar? Ar investuotojai vis dar gali tikėtis augsiant jo kainą? Jei ekonomikos situacija pagerėtų, aukso kaina kristų ženkliai...
Suabejočiau, kad ekonomikos situacija gali staigiai pagerėti. Manau, kad ekonomika kokį pusmetį ar metus gali gyvuoti tokiomis silpnomis sąlygomis. Gali pasikeisti lūkesčiai, atsirasti naujų kalbų, kad ekonomikai šviečia šviesus rytojus. Bet kol kas nuojautos dėl ekonomikos nėra pačios geriausios. Todėl prielaida auksui pigti yra pakankamai silpna.
Mums atrodė per vėlu investuoti į auksą jau tada, kada jo uncija kainavo 1500 JAV dolerių. Bet kaina vis dar kyla. Sakyčiau, kad tokią investiciją dabar daryti būtų per vėlu. Ji yra brangi. Galbūt lieka vis mažiau potencialo aukso kainai didėti. Aš būčiau skeptiška tokios investicijos grąžos atžvilgiu.
Kaip į auksą gali investuoti daug lėšų neturintys žmonės? Juvelyrinių dirbinių pirkimas, ko gero, nėra gera mintis...
Yra tas fizinis auksas – juvelyrika arba aukso plytelės. Bet turint auksą tokia forma labai sunku jį realizuoti – taip lengvai grandinėlės į rinką nenuneši ir neparduosi.
Finansų rinkoje yra alternatyvių būdų investuoti į auksą. Vienas variantas – galima pirkti aukso gavybos bendrovių akcijų. Tačiau, jei įsigyji vienos konkrečios bendrovės akcijų, prisiimi ne tik aukso rinkos, bet ir pačios bendrovės riziką. Įmonė gali turėti savo specifiką, dėl kurios jos akcijos ne visai gali atitikti aukso kainos kitimą.
Kitas variantas – vadinamieji ETF (biržoje listinguojami fondai). Viena jų forma – aukso bendrovių akcijų krepšelis, taip pat fondų vertės gali būti susietos ne tik su aukso bendrovių krepšeliu, bet ir su fizinio aukso kaina, aukso ateities sandoriais ir t.t.
Taip pat būna su aukso kainos indeksu susietos obligacijos. Tiesa, nežinau, ar kas iš Lietuvos finansinių tarpininkų platina tokias obligacijas, bet teoriškai galimybė taip investuoti į auksą egzistuoja.
Kaip į auksą investuoja lietuviai?
Lietuviai yra labai konservatyvūs investuotojai. Tai ir viso regiono bruožas. Vidurio ir Rytų Europoje investuotojai nėra tiek finansiškai išprusę, kad jie investuotų į kapitalo rinkos priemones. Ir apskritai net į akcijas Lietuvoje investuotoja nedidelė dalis žmonių.
Tuomet galbūt lietuviai į auksą apskritai mažai investuoja?
Intuityviai galima matyti, kad yra pasiūla rinkoje – siūloma įsigyti investicinio aukso luitelių, dalis gyventojų, ko gero, susigundo, bet suabejočiau, kad tai plati investicija. Manau, kad lietuviai renkasi indėlius, galbūt net užsienio valiutas, auksas čia pirmu smuiku negroja.
Dienraščio „Verslo žinios“ pateikiama statistika rodo, kad, pavyzdžiui, bankas „Snoras“ per dar nesibaigusį trečiąjį šių metų ketvirtį pardavė 27,9 kilogramo aukso – 43 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį (tuomet jo buvo parduota 19,5 kg) ir net 7,2 k. daugiau nei pirmąjį (3,8 kg). Per šiuos metus banko klientų investicijos į auksą siekia daugiau nei 6,4 mln. Lt.
