Pasiryžusieji tokiai veiklai turėtų žinoti, kad toliau kuriant startuolį reikia būti pasiruošus 100 proc. savo laiko skirti būtent jam. Mokytis ir augti reikės labai dideliu greičiu, todėl svarbu nebijoti išeiti iš komforto zonos, iššūkių.
„Startuoliai dažniausiai fokusuojasi į dideles rinkas, neapsiriboja plėtra tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Kad ambicingi tikslai būtų pasiekti, labai svarbu turėti stiprią komandą ir, be abejo, finansavimą. Valstybė per įvairias priemones, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondus, padeda tuo, jog suteikia galimybę gauti taip reikalingą finansavimą tiek idėjai, tiek verslui plėtoti“, – sakė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) priemonių valdymo skyriaus vyriausioji projektų vadovė Vilija Šveikauskienė.
Verslo pradžiai skirtų priemonių INVEGA turi ne vieną. Dar keletas jų numatyta artimiausiu metu. Dalis jų bus skirta specifinėms sferoms, pavyzdžiui, saugumo sektoriui. Apie jas ir jų naudą plačiau – straipsnyje.
Technologija, leidžianti turėti šviežių lietuviškų žalumynų 365 dienas per metus
Lietuvos startuolių ekosistema palyginti jauna. Tačiau pastarieji keleri metai įrodė, kiek daug potencialo čia slypi. Daugybė verslų, pasinaudojusių rizikos kapitalo fondų investicijomis, buvo pradėti net ir per pandemiją. Vienas tokių – startuolis „UrbanFarming“.
Vienas jo įkūrėjų Edgaras Mankus pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo susidomėjimo mikrožalumynų auginimo technologiją ir dviejų projektų, įgyvendintų prieš keletą metų: lietuviai augino žalumynus restoranams, taip pat savo turimas žinias pritaikė kurdami vertikalaus žalumynų auginimo sistemas Afrikoje. Vis dėlto pastarieji metai buvo skirti vystyti naujai idėjai – kaip pritaikyti progresyvią technologiją vertikaliam žalumynų auginimui prekybos centruose.
„Turėjome technologijos „know how“, supratome, kaip tai veikia. Be to, patys esame dirbę prekyboje, matėme trūkinėjančias tiekimo grandines. Žinome, kad Lietuvoje nuo lapkričio mėnesio lietuviškų žalumynų nebebūna – didžioji dalis tuo metu importuojama iš užsienio. Tai lemia ne tik didesnius logistikos kaštus, bet ir klimato taršą. Norėjome pasiūlyti tvaresnį sprendimą ir jį radome. Natūraliai priėjome prie „UrbanFarming“ vertikalių miesto fermų (daržų) koncepto“, – pasakojo pašnekovas. Jų idėja paprasta: prekybos centruose įrengiami vertikalaus žalumynų auginimo šaldytuvai, kuriuose salotos, prieskoninės žolelės auginamos hidroponikos principu t.y. nenaudojant dirvožemio, vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis.
Pirmasis „UrbanFarming“ vertikalus miesto daržas spalį buvo atidarytas Vilniuje viename iš čia esančių prekybos centrų. E.Mankus sakė, jog startuolio tikslas – kad tokia technologija paremti „miesto daržai“ veiktų visoje Lietuvoje. O vėliau – ir už jos ribų.
Jis neslėpė, kad pasiekti greitų rezultatų – idėją paversti kūnu – pavyko pasinaudojus rizikos kapitalo investicija. Startuolis „UrbanFarming“ bendradarbiauja su „70 Ventures“.
„Patį konceptą patikrinome iš savo lėšų smulkesniuose projektuose. Kai priėmėme sprendimą kurti „UrbanFarming“ ir kurti vertikalias augalų auginimo sistemas prekybos centruose, natūraliai kilo poreikis kapitalui. Niekur nesiblaškėme ir iš karto kreipėmės į „70 Ventures“. Pristatėme technologiją, kontraktus, kuriuos jau turime, taip gavome pinigų iš privataus rizikos kapitalo fondo“, – žingsnius prisiminė pašnekovas.
Nauda skiriasi
Bendrovė „70 Ventures“ yra vienas iš kelių Lietuvoje veikiančių privataus rizikos kapitalo fondų, kuriuos finansuoja INVEGA.
INVEGOS investicijos į rizikos kapitalo fondus padeda šiems greičiau pritraukti reikalingų lėšų, kad investicijos greičiau pasiektų verslus ir taip būtų skatinami įvairių verslo idėjų gimimai nuo pačių jų užuomazgų iki auginimo ir plėtros.
„Pats rizikos kapitalas skirstomas į kelias stadijas. Priklausomai nuo jų rizikos kapitalo uždaviniai bei nauda startuoliams skiriasi. Kalbant paprastai, rizikos kapitalas suteikia finansavimą sparčiam augimui. Vis dėlto tai nėra vienintelė tiesa, nes kapitalas gali būti suteikiamas ir produkto vystymui, moksliniams ar rinkos tyrimams ir kitiems tikslams“, – kalbėjo bendrovės „70 Ventures“ partneris Gytenis Galkis.
Jo teigimu, „70 Ventures“ orientuojasi į pardavimų plėtrą bei pardavimų komandos finansavimą.
„Kartu su „70 Ventures“ investicija mes padedame pasamdyti ir apmokyti pardavimų komandą. Per pastaruosius 2 metus pasamdėme daugiau nei 200 žmonių savo portfelio įmonėms ir sukūrėme naujas pozicijas, kurios iki tol nebuvo populiarios Lietuvoje. Taip pat padedame išgryninti tikslinę auditoriją bei sudėlioti tinkamą komunikaciją. Mūsų tikslas – padėti įmonės įkūrėjams per metus paauginti įmonės pardavimus bent 5 kartus. Kad tai veikia, rodo rezultatai: sugebame į Lietuvą pritraukti startuolius iš Danijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių. Labai džiaugiamės, kad INVEGA prisidėjo prie startuolių ekosistemos auginimo Lietuvoje, ir labai tikimės, kad jam bus užtikrintas tęstinumas“, – teigė pašnekovas.
Suteiks galimybę vystyti idėjas
„Rizikos kapitalas – unikali verslo finansavimo forma. Toks finansavimas galimas netgi labai ankstyvoje verslo vystymo stadijoje, t.y. kai turima tik idėja, pirminis produktas, verslo modelis dar tik kuriamas. Rizikos kapitalo investicijų tikslas – padėti užaugti verslui iki to laiko, kai jis jau gali pats save išlaikyti arba verslo plėtrą finansuoti kitais būdais“, – sakė INVEGA priemonių valdymo skyriaus vyriausioji projektų vadovė V.Šveikauskienė.
Pasak jos, valstybės pagalba ypač svarbi ankstyvojoje (verslo idėjos kūrimo) stadijoje. „Šiam etapui INVEGA yra įkūrusi akceleravimo fondus (daugiau informacijos apie juos ČIA), kurie didžiąja dalimi yra finansuojami tik valstybės lėšomis. Vėlesnės stadijos startuoliams (verslo augimui, plėtrai) finansuoti yra skirti tokie rizikos kapitalo fondai kaip „Open Circle Capital“, „Iron Wolf Capital“, „Practica Venture Capital II“, „LcX Opportunity Fund“, kuriuose valstybės lėšų dalis jau yra mažesnė ir svyruoja nuo 50 iki 70 proc. Visų jų tikslas – padėti verslams atsirasti, augti ir plėstis į kitas rinkas.
Akceleravimo fondų veikla sujudino visą startuolių ekosistemą, paskatino kurtis startuolius, prisidėjo prie jų auginimo ir pasiruošimo vėlesnėms rizikos kapitalo investicijoms iš rizikos kapitalo fondų. Tą patvirtina ir rinkos tyrimai, aiškiai rodantys, jog finansuoti ir tokiu būdu palaikyti akceleravimo fondų veiklą yra būtina. Valstybė ir toliau turėtų užtikrinti galimybes padėti inovatyviems verslams vystyti idėjas ir pradėti verslą“, – sakė V.Šveikauskienė.
Šių metų rudenį INVEGA pristatė naują priemonę „Akceleratorius 2“. Nuo pirmųjų akceleravimo fondų ji skirsis tuo, kad šalia akceleravimo veiklų bus vykdomos ir ikiakceleravimo veiklos, kuriose numatytos nedidelės dotacijos potencialiems startuolių įkūrėjams, kad jie galėtų susitelkti idėjų vystymui. Tikimasi, jog tai paskatins inovatyvių idėjų turinčius žmones ryžtis jas įgyvendinti.
„Būna, kad žmogus turi idėjų, tačiau nesiryžta pradėti jų įgyvendinti, nes dėl to reikėtų išeiti iš finansinio saugumo zonos, atsisakyti turimo darbo ir visą savo laiką skirti verslo kūrimui. Kaip rodo kitų sėkmingų startuolių patirtis, norint, kad pasisektų, turi išimtinai visą savo laiką skirti startuolio idėjoms ir jų vystymui. Įgyvendinant priemonę „Akceleratorius 2“ – bus vykdomos ikiakceleravimo veiklos, kurių metu bus organizuojami hakatonai – idėjų generavimo renginiai, kurie kvies idėjų turinčius žmones kurti naujus produktus, vystyti naujus verslo modelius. Ikiakceleravimo veiklų dalyviams taip pat bus galimybė gauti subsidijas –lėšas, skirtas pragyvenimui ir tam, kad žmogus galėtų sutelkti iš esmės visą savo laiką į įmonės ir produkto kūrimą“, – pasakojo INVEGA atstovė. Daugiau informacijos apie priemonę „Akceleratorius 2“ rasite ČIA.
Dėmesys specifinėms sritims
Kokios idėjos šiuo metu aktualiausios ir galėtų sulaukti daugiausia investicijų, nėra lengva atsakyti. Akivaizdu, kad artimiausiu metu visas pasaulis daug dėmesio skirs žaliajam kursui, klimato kaitos problemoms. Lietuva yra numačiusi daugiau dėmesio skirti ir kitoms specifinėms sritims. Pavyzdžiui – krašto apsaugos ir gynybos sektoriui.
Tuo tikslu pristatyta nauja priemonė „MILInvest“, finansuojama iš Gynybos investicijų fondo, kurį INVEGA įsteigė kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
„MILInvest“ priemonė panaši į planuojamą priemonę „Akceleratorius 2“, tik tematinė, įgyvendinama gynybos ir saugumo sektoriuje. Krašto apsaugos ministerija šiai priemonei skyrė lėšų siekdama suaktyvinti gynybos ir saugumo sektoriaus vystymąsi Lietuvoje“, – pasakojo INVEGA atstovė.
„MILInvest“ priemonė susidės iš trijų pakopų: 1-ojoje ikiakceleravimo pakopoje bus organizuojami renginiai, kviečiami kūrėjai, turintys idėjų ir galintys sukurti naujus produktus gynybos ir saugumo sektoriuje, jiems suteikiamos komandos formavimo, produktų kūrimo, verslo steigimo ir pristatymo rinkai žinios bei teikiama finansinė pagalba.
2-oji akceleratoriaus pakopa jau įkurtiems startuoliams suteiks akceleravimo paslaugas ir pirmines nedideles rizikos kapitalo investicijas, kurios leis kurti produktą ar jį plėtoti, įsitvirtinti rinkoje, įmonei augti.
Tuo metu 3-joje pakopoje bus investuojama į perspektyvias įmones, siekiant jas užauginti ir gauti grąžą iš investicijų.
„Matome poreikį ir galimybes prisidėti prie saugumo užtikrinimo. Ši priemonė gali pasitarnauti sprendžiant konkrečias problemas, susijusias su saugumu, gynyba. Organizuojamų hakatonų dalyviams galima suformuluoti specifinę problemą, o sukurti inovatyvūs sprendimo būdai gali tapti nauju produktu ir verslu. Verslo idėja toliau gali būti vystoma įkuriant startuolį, o pastarajam pasiūlomos akceleravimo paslaugos ir investicijos“, – kalbėjo specialistė. Daugiau apie priemonę „MILInvest“ rasite ČIA.
V.Šveikauskienės teigimu, tokiems tematiniams, specifinėje srityje veikiantiems rizikos kapitalo fondams ypač reikalinga valstybės pagalba, todėl tokie fondai dažnai didžiąja dalimi yra finansuojami valstybės lėšomis.
Susidomėjimas fondais auga
Pasak V.Šveikauskienės, susidomėjimas rizikos kapitalo fondais Lietuvoje auga, įmonės drąsiau renkasi šį finansavimo būdą , aktyviau rizikos kapitalo fonduose dalyvauja ir privatūs investuotojai.
„INVEGA taip pat siekia kuo plačiau skleisti informaciją apie rizikos kapitalą, kaip verslo vystymo finansavimo būdą, pasitelkdama tradicinę žiniasklaidą, naujienlaiškius, socialinius tinklus, dalijasi sėkmės istorijomis.
„Geronomika“ – tai nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) inicijuotas projektas. Šiemet 20 metų veiklos sukaktį mininti INVEGA kviečia susipažinti su savo teikiama pagalba įvairiems verslams. 15min straipsniuose bus supažindinama su skirtingomis priemonėmis, kurias siūlo INVEGA.
