Neigiamą atsakymą dėl valstybės lengvatinių paskolų ir kitų pagalbos priemonių gavusių verslininkų daugėja, nors „Invega“ ginasi patenkinanti didžiąją dalį paraiškų.
Šiuo metu „Invega“ atmeta apie 18-19 proc. įmonių paraiškų dėl lengvatinių paskolų, o iš besikreipiančių dėl palūkanų kompensavimo atmetama daugiau nei 50 proc. paraiškų.
Interviu 15min „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas sakė, kad vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį vertinamos įmonės, besikreipiančios dėl lengvatinių paskolų – ar jos nepatyrė sunkumų 2019 metų pabaigoje. Ši sąlyga sukėlė verslininkų nepasitenkinimą, bet K.Motiejūnas tvirtina, kad šio saugiklio pašalinti neįmanoma, nes jį nustatė Europos Komisija (EK).
Interviu metu K.Motiejūnas žadėjo, kad paskolų ir lėšų pagal kitas priemones dalijimas verslui turėtų tuoj įsibėgėti ir atskleidė, kad tarp finansinių tarpininkų, turinčių paskirstyti lėšas verslui, dominuoja alternatyvūs skolininkai, o ne bankai.
– COVID-19 finansinių priemonių paleidimas Lietuvoje vėlavo daugiau nei mėnesį. Šiuo metu dauguma priemonių oficialiai jau veikia, tačiau pinigai verslo vis tiek nepasiekia. Kodėl?
– „Invegai“ pavestame įgyvendinti pakete yra 6-7 kovidinės priemonės, tačiau dar arti 20 yra ir anksčiau veikusių priemonių.
Žinoma, jos nėra visiškai pritaikytos COVID-19 situacijai ir visiškai atitinkančios dabartinius verslo poreikius, tačiau nemažai jų skubos tvarka modifikavome – pavyzdžiui, labai stipriai pakeitėme palūkanų kompensavimo instrumentą, įvedėme 100 proc. garantijas už atidėtus paskolų mokėjimus, pritaikėme individualias garantijas.
Mes ir patys matome, ir norėtume, kad viskas suktųsi greičiau.
Kalbant apie naująsias priemones, kurioms skirta naujų pinigų dėl kovidinės situacija, tai taip, iš tikrųjų, mes ir patys matome, ir norėtume, kad viskas suktųsi greičiau. Todėl darome, ką galime.
Tačiau natūraliai užtrunka ir priemonių parengimas, derinimasis su visuomene, finansų institucijomis. Kelias dienas užima derinimasis su EK, techninis pasirengimas. Kelios priemonės – portfelinės garantijos paskoloms ir likvidumo paskolos labiausiai nukentėjusiems yra įgyvendinamos su finansų tarpininkų pagalba. Pabaigus visą dokumentaciją, kviečiame juos prisijungti.
Gaila, bet procedūros, kurias reikia užbaigti iki pinigų išleidimo, neišvengiamos.
Taip kad tikrai viskas vyksta sparčiai. Gaila, bet procedūros, kurias reikia užbaigti iki pinigų išleidimo, neišvengiamos.
– Tačiau viceministrė Jekaterina Rojaka vienoje spaudos konferencijoje žadėjo, kad balandžio 16 dieną pakvietus teikti paraiškas finansų tarpininkus, pinigai verslą pasieks jau po kelių dienų. Statistika atskleidžia, kad to neįvyko: iš portfelinių garantijų paskoloms išdalinta 0 proc. lėšų, apmokėtinų sąskaitų paskolos – 2 proc., paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – 13 proc. Finansiniai tarpininkai paraiškas pateikė, tad kodėl vis tiek nejuda pinigai?
– Likvidumo paskoloms išdalinti labiausiai nukentėjusiems verslams nuo praėjusio penktadienio turime 1 tarpininką, kuris priima paraiškas. Pateikta apie 12 mln. eurų paraiškų, vienam tarpininkui tai nemažai. Ketvirtadienį pasirašėme sutartį su antruoju tarpininku – Šiaulių banku, kuris pradėjo aptarnauti klientus nuo penktadienio. Dar dvi paraiškos paduotos.
Portfelinės garantijos – dar nė viena paskola nėra užgarantuota, bet turime šešis tarpininkus, kurie kreipėsi, deriname paskutinius štrichus. Kai tik pasirašysime sutartis, jie galės garantuotis savo išduodamas ar išduotas paskolas.
Apmokėtinų sąskaitų paskolos – priimami prašymai nuo balandžio 10 dienos, bet buvo aiškiai iškomunikuota, kad dvi savaites mes renkame paraiškas, atliekame jų įvertinimą ir tuomet pradedamos daryti išmokos. Penktadienį mes pradėjome išduoti pirmąsias paskolas pagal apmokėtinų sąskaitų paskolų priemonę.
– Dėl paskolų apmokėtinoms sąskaitoms ar likvidumui kreipęsi verslininkai tvirtina, kad šias paskolas gauti gali nebent tos įmonės, kurioms jų nereikia, nes ir taip sukaupę savo rezervų. Pasak šių verslininkų, reikalavimas, kad kapitalas nebūtų neigiamas, sunkiai įgyvendinamas naujiems ar investuojantiems verslams. Kodėl buvo nustatyti tokie griežti reikalavimai, kad nemažai įmonių negali gauti paskolų?
– Tikrai dalis negali gauti, bet noriu patikslinti kai kuriuos reikalavimus, kuriuos paminėjote. Kažkokių rezervų balanse neprivalo būti. Kas privalo – ir tai ne Lietuvos įstatymų nuostatos, o griežto europinio reguliavimo reikalas – sunkumus patiriančioms įmonėms negali būti teikiama jokia pagalba.
Pagal griežto europinio reguliavimo nuostatas, sunkumus patiriančioms įmonėms negali būti teikiama jokia pagalba.
Vadovaudamiesi europiniu reikalavimu turime tikrinti, ar 2019 metų pabaigoje ta įmonė nepatyrė sunkumų. Paprasčiau tariant, jos nuosavybė negali būti mažesnė negu pusė įstatinio kapitalo. Natūralu, kad tokių įmonių, kurios nepatiria sunkumų pagal tą kriterijų, yra tikrai labai daug, o tų, kurios patyrė sunkumų pagal šį kriterijų 2019 metų pabaigoje, yra mažuma.
– Konkretus atvejis – į mus kreipėsi ledainės savininkas, pradėjęs verslą su „Invega“ verslumo paskola prieš pusmetį. Verslas buvo sėkmingas, tačiau Vyriausybė uždraudė jo veiklą per karantiną, tad verslininkas papuolė į sudėtingą finansinę situaciją. O dabar jo paraiška dėl paskolos buvo atmesta, nes neatitinka kriterijų, nors naujas verslas ir negali turėti labai gerų finansinių rodiklių. Ar tai, jūsų nuomone, sąžininga?
– Vienas iš svarbių dalykų, vertinant sunkumų patyrimą, ar nepatyrimą yra įmonės amžius. Įmonėms iki trejų metų tas kriterijus apskritai nėra taikomas. Jei įmonei trys metai ir mažiau, tai šitas sunkumų patyrimas ar nepatyrimas apskritai nevertinamas. Jei verslas yra naujas, dėl šito dalyko negali būti atmestas ar nepriimtas į kurią nors priemonę.
Jei įmonei trys metai ir mažiau, nevertinama, ar ji patyrė sunkumų, ar ne.
– Tačiau pavyzdžių, kai mažiau nei metus veikiančių verslų paraiškos buvo atmestos – ne vienas. Jei nežiūrima į patiriamų sunkumų kriterijų, dėl kokių kitų priežasčių gali būti atmetamos jaunų verslų paraiškos?
– Pavyzdžiui, atskaitomybės nepateikę 2019 metų pabaigai, galbūt yra kitų kriterijų, kurių neatitinka. Turbūt per daug būtų drąsu komentuoti konkrečias situacijas jų nežinant.
Mes mielai priimtume paklausimus, paaiškintume ir duotume individualų atsakymą, nes yra ir kitų kriterijų, kur kažkas galėjo užstrigti.
– Kokios apskritai galimybės jauniems verslams gauti paskolas tiek apmokėtinoms sąskaitoms, tiek likvidumui?
– Iš esmės tokios pačios, kaip ir kitiems verslams, tik dar geresnės, nes nevertinama, ar jos patyrė sunkumų. Visais kitais aspektais naujos įmonės nėra diskriminuojamos.
– O kaip dėl verslininkų, kurie tvirtina, kad paskolų negavo, nes pastaraisiais metais investavo?
– Investicijos nesukelia nuostolių, investicijos apskaitomos balanse, o ne pelno ar nuostolių ataskaitoje. Iš esmės, investicijos negali būti priežastis to, kad įmonė tampa patirianti sunkumų.
– Ar yra planų tuos kriterijus įmonėms, besikreipiančioms dėl lengvatinių paskolų, švelninti?
– Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje priimti sprendimai pakeisti 100 tūkst. eurų maksimalios paskolos lubas.
Dėl likvidumo paskolų kriterijaus, kad apyvarta turi būti sumažėjusi daugiau nei 60 proc., kalbama apie pakeitimą, kad tiktų ir tiems atvejams, kai apyvarta mažiau nukritusi.
Dėl likvidumo paskolų kriterijaus, kad apyvarta turi būti sumažėjusi daugiau nei 60 proc., kalbama apie pakeitimą, kad tiktų ir tiems atvejams, kai apyvarta mažiau nukritusi.
O dėl apmokėtinų sąskaitų paskolų, kalbama apie mažinimą minimalios paskolos nuo 1000 iki 500 eurų. Taip pat ir apie maksimalios paskolos didinimą.
– O kaip dėl svarbiausio kriterijaus – sunkumus patiriančių įmonių traktavimo?
– Mes tų reikalavimų nei išvengti, nei apeiti, nei paneigti niekaip negalime, tai ES direktyvūs reguliavimai ir jie galioja ne tik šiuo kovidiniu laikotarpiu – jie galioja visą laiką.
Griežta ES įstatymų nuostata neteikti paramos įmonės, kurios praėjusių metų pabaigai pagal finansinę atskaitomybę yra patiriančios sunkumų, išskyrus naujas įmones iki trejų metų.
– Panagrinėkime konkrečias priemones. Kodėl likvidumo paskoloms numatyta tik 50 mln. eurų? Tai viena mažiausių priemonių, tačiau būtent šių pinigų verslai turbūt labiausiai laukia.
– Taip, sutinku. Noriu pabrėžti, kad šios lėšos buvo skirtos prieš mėnesį, tačiau finansų ministras ir šią, ir praėjusią savaitę minėjo, kad jeigu reikės, ši priemonė bus padidinta.
– Pagal tai, kiek kreipėsi įmonių, ar panašu, kad reikės daugiau lėšų?
– Kaip minėjau, per savaitę iš vieno tarpininko turime 12 mln. eurų paraiškų. Man rodo, kad susidomėjimas tikrai didelis ir tų papildomų lėšų gali reikėti.
– Paraiškų apimtys didžiulės. Ar turite pakankamai darbuotojų, resursų susidoroti su išaugusiu darbo krūviu?
– Nuo kovo 16 dienos mūsų darbuotojų skaičius padidėjo 30-40 proc. „Invega“ iš daugelio priemonių – tiek kovidinių, tiek ankstesnių – tik kelias administruoja pati ir priima paraiškas. Dėl didžiosios daugumos priemonių sudaromos sutartys su finansų tarpininkais ir skolinimas ar garantavimas vyksta per juos. Čia darbo rankų ir fizinių pajėgumų „Invegai“ nereikia.
Nuo kovo 16 dienos mūsų darbuotojų skaičius padidėjo 30-40 proc.
Mūsų naujosios apmokėtinos sąskaitų paskolos vyksta per specialią platformą ir yra pilnai automatizuotos, mums šalia to reikia vos dviejų trijų darbuotojų, tad su šiuo procesu susitvarkoma. Ką darome patys, visiškai savo rankomis – išduodame individualias garantijas, dėl jų priimame sprendimus. Taip pat vertiname palūkanų kompensavimo paraiškas.
– Kalbant apie portfelinių garantijų paskoloms priemonę, ekonomistai ir verslininkai tvirtina, kad ji neveiks, nes bankai neišduos naujų paskolų, jei valstybė nesuteiks 100 proc. garantijos vietoj dabar siūlomos 80 proc. Ar dėl šios priežasties, kad bankai nesiruošia ja naudotis, ir nejuda ši priemonė?
– Turime 6 paraiškas, aktyviai jas vertiname ir su kai kuriais finansų tarpininkais deriname sutartis. Nemanau, kad šiam momentui mažai paraiškų ir mažai susidomėjimo. Jo tikrai yra. Turime dar įstaigų, kurios formaliai nepateikė paraiškos, bet intensyviai domisi, renka dokumentus, uždavinėja techninius klausimus. Manau, kad bus daugiau nei šeši partneriai šitoje priemonėje.
O dėl to, ar tinka, ar netinka – vienam verslininkui reikia naujos paskolos, kitam labai svarbu persitvarkyti esamą paskolą. Pripažinkime, kad poreikių yra ir tokių, ir tokių.
Priemonėje keliame sąlygą, kad kiekviena finansų institucija tame užgarantuotame portfelyje turėtų mažiausiai 20 proc. naujų paskolų. Ką tai reiškia? Mažiausiai 6 tarpininkams tos sąlygos tinka, nes tiek turime pateiktų paraiškų.
– Tačiau ankstesnėse portfelinių garantijų priemonėse reikalavimas buvo išduoti 60 proc. naujų paskolų ir 40 proc. pertvarkyti. Kodėl naujų paskolų kartelė COVID-19 priemonėje sumažinta iki 20 proc.?
– Turime iš senųjų priemonių portfelines garantijas paskoloms, lizingui, faktoringui, ten akcentas naujoms paskoloms.
Nuo kovo 16 dienos per intensyvų priemonių rengimo procesą kalbėjome tiek su verslo asocijuotomis struktūromis, tiek su finansų tarpininkų įvairiomis asociacijomis, ir derinome priemonių projektus. Ypač portfelines garantijas, nes ši priemonė kol kas didžiausia savo apimtimi.
Buvo surastas balansas ir sutarta dėl tokių garantijos sąlygų, kurios subalansuotos. Nes, žinote, vieni gal norėtų 100 proc. garantijos, kiti 50 proc. garantijos, tai 80 proc. garantija ir 20 proc. naujų paskolų buvo aptarta derinant su rinkos dalyviais.
– Jei matysite, kad priemonė neveikia, ar gali būti persvarstomas valstybės garantijos dydis?
– Jei matysime, kad neveikia, tai, be abejo, visada taip daroma – jei kažkas neveikia, tai žiūrima, kodėl neveikia ir ką su tuo daryti. Bet aš būčiau optimistiškesnis, manyčiau, kad 80 proc. paskolos garantavimas yra ir finansų įstaigai gerai, ir didelė pagalba verslininkui, kurio paskola pertvarkoma ar kuris gauna naują.
– Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo eliminuoti iš finansinių priemonių skirstymo didžiuosius bankus ir pasitelkti smulkius finansų tarpininkus. Ką galvojate apie tokį pasiūlymą?
– Visose priemonėse, kur įgyvendiname per finansų tarpininkus, įtraukiame maksimalų spektrą finansinių tarpininkų. Visada kalbame, kad mūsų partneriai galėtų būti ne tik kredito įstaigos, bet ir finansų įstaigos.
Matome, kad pusė pareiškėjų, norinčių dalyvauti likvidumo paskolose, yra alternatyvūs finansuotojai, o ne bankai.
Tas požiūrio pakeitimas stipriai išplečia spektrą, galinčių dalyvauti įvairiose priemonėse. Matome, kad pusė pareiškėjų, norinčių dalyvauti likvidumo paskolose, yra alternatyvūs finansuotojai, o ne bankai.
Portfelinės garantijos priemonėje iš šešių pareiškėjų tik du yra bankai. Taip, kad labai džiaugiamės, kad įvairaus pobūdžio alternatyvūs finansuotojai labai domisi, yra aktyvūs ir pirmieji pateikė paraiškas.
Pavyzdžiui, dėl likvidumo paskolų skirstymo „Finbee“ platforma sudarė sutartį pati pirmoji ir jau surinko 12 mln. eurų paraiškų.
– Kai kurie ekonomistai jau kalba apie tai, kad sparčiai prastėjant ekonominei situacijai, daugiau nei mėnesį paramos laukdamas verslas atsidūrė aklavietėje. Jie jau siūlo paramą perorientuoti į subsidijas, o ne paskolas, kad būtų galima išgelbėti verslus. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Susilaikyčiau nuo siūlymų, nes visgi Vyriausybės politika ir prerogatyva rinktis tokio aukšto lygio prioritetus ir atitinkamai nukreipti lėšas ir pastangas.
Tik reikėtų nepamiršti, kad Užimtumo tarnyba moka subsidijas prastovose esantiems darbuotojams, tad dalis viso Vyriausybės paramos paketo yra subsidijos.
Užimtumo tarnyba moka subsidijas prastovose esantiems darbuotojams, tad dalis viso Vyriausybės paramos paketo yra subsidijos.
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino koncepciją, bet dar ne detalias sąlygas dėl nuomos mokesčio kompensavimo – tai irgi bus subsidijos. Turbūt reikia pripažinti, kad yra ir to, ir to.
– Kada pradės veikti vidutinių ir didelių įmonių likvidumo fondas? Premjeras minėjo, kad EK dar nenotifikavo šios priemonės.
– Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad tas fondas bus pats sudėtingiausias instrumentas. Numatoma, kad fondas sukaups apčiuopiamas pinigų sumas – 100 mln. eurų jau paskyrusi Vyriausybė, tikimasi įvairiais kanalais ir finansiniais instrumentais prisitraukti daug kartų didesnę sumą.
Vidutinių ir didelių įmonių likvidumo fondas bus pats sudėtingiausias instrumentas.
Tas fondas galėtų siekti pusę milijardo eurų ir daugiau. Sąlygos ir investavimo strategija ganėtinai sudėtinga, nes reikia numatyti ne tik, kas bus iki Naujųjų metų, ką ES traktuoja kovidiniu laikotarpiu, bet ir, kas bus po to. Pavyzdžiui, kaip bus išeinama iš padarytų investicijų, ypač jei bus investuota į įmonių akcinį kapitalą. Tas išėjimas nėra toks paprastas.
EK notifikavimo procesas prasidėjęs dar praėjusią savaitę, bet sulaukiama daug klausimų ir dirbama bei derinama, siekiant išsiaiškinti visus niuansus ir pateikti visus paaiškinimus. Tikimasi, kad jau gegužės 4 dieną bus naujausių ir gerų žinių dėl fondo. Tikiu, kad notifikavimo procesas turėtų būti baigtas.
– Užimtumo tarnyba jau įsivažiavo – šiandien jau išdalinta tūkstančiams įmonių subsidijos už darbuotojų prastovas, nors dar savaitės pradžioje buvo sumokėta tik 47 bendrovėms. Kada įsivažiuos „Invega“? Kada matysime realias paskirstytas sumas, o ne vieną, du ar nulį procentų prie išdalintų lėšų? Ką galite pažadėti verslui?
– Tikrai tikimės, kad didžiausią proveržį padarys kelios priemonės – likvidumo paskolos, apmokėtinų sąskaitų paskolos, portfelinės garantijos ir palūkanų kompensavimas. Jos tikrai turi nešti didžiausias apimtis.
Dėl palūkanų kompensavimo sparčiai renkame paraiškas, sparčiai vertiname, viskas vyksta pilnu tempu. Apmokėtinų sąskaitų paskolas pradėjome išmokėti penktadienį. Likvidumo ir portfelinės garantijos – labai priklauso nuo to, kada ateis kiti tarpininkai ir pabaigsime pasirašinėti sutartis.
Iš individualių garantijų sunku tikėtis didelio proveržio, nes jei negaunama investicinė ar ilgalaikė apyvartinė paskola iš finansų tarpininko, tai individualios garantijos tiesiog nėra kam pritaikyti.
Iš kai kurių priemonių – individualių garantijų ar kitų priemonių, sunku tikėtis didelio proveržio, nes jei negaunama pavyzdžiui, investicinė paskola ar ilgalaikė apyvartinė paskola iš finansų tarpininko, tai individualios garantijos tiesiog nėra kam pritaikyti. Šitoje vietoje esame pririšti prie finansų tarpininkų skolinimo, tai faktas.
– O finansų tarpininkai skolina vis mažiau.
– Sunku ginčytis su tuo, bet matome individualiose garantijose nuo kovo vidurio gana stiprų padidėjimą – sulaukėme mažiausiai 50 proc. daugiau paraiškų lyginant su ikikovidiniu laikotarpiu.
Išduodame 3-4 kartus didesnes individualių garantijų sumas jau nuo kovo pabaigos palyginus su vasariu. Tai reiškia, kad didesnę dalį išduodamų paskolų finansų tarpininkai garantuojasi pas mus.
– Ir pabaigai – apie mūsų lėtumą palyginus su kitomis šalimis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje iš paramos verslui numatytų lėšų panaudota tik 0,9 proc., tuo metu Vokietijoje – 48 proc., Švedijoje – virš 60 proc. Kodėl taip smarkiai atsiliekame nuo kitų šalių?
– Čia kompetencija kitų žmonių. Bet reikia pripažinti, kad Lietuvoje pasirinktas toks kelias, koks pasirinktas – konstruoti atskiras priemones, pritaikytas tam tikriems įmonių segmentams ar tam tikroms situacijoms. Portfelinė garantija dengia paskolų pertvarkymus, likvidumo paskolos dengia sustabdytų įmonių būtinąsias išlaidas.
Lietuvoje pasirinktas toks kelias, o ne automatinis skolinimasis visiems iš karto po kažkiek.
Pasirinktas toks kelias, o ne automatinis skolinimasis visiems iš karto po kažkiek. Man sunku spręsti, kuris kelias geresnis. Teko girdėti, kad Vokietijoje, kadangi duodama pinigų visiems masiškai, jau atsiranda sukčiavimo atvejų, netikrų įmonių ir pan. Sunku spręsti, tai gali būti pavieniai atvejai.
– Tačiau minėjote, kad EK neleidžia skolintis įmonėms, patiriančioms sunkumų, tad jei Vokietija skolina visiems, kodėl jai šitas kriterijus netaikomas?
– Nežinau, netikrinau, negaliu teigti, ar Vokietija taiko tą kriterijų, ar ne. Bet kokiu atveju, jei ji skolina netaikydama šio kriterijaus, tai tiesiog pažeidžiami ES įstatymai.
– Dėkoju už pokalbį.
