2023 m. spalio pradžioje Europos Parlamentas nubalsavo ir priėmė Europos Sąjungos (ES) Žaliųjų obligacijų standartą. Tai – savanoriškas žaliųjų obligacijų mechanizmas, nustatantis reikalavimus įmonėms, siekiančioms pritraukti investicijas su tvarumu susijusioms veikloms.
„Įmonės, teigiančios, kad jų obligacijos yra žaliosios ir atitinka Europos Sąjungos patvirtintą žaliųjų obligacijų standartą, o jų investicijos bus skirtos tvarioms veikloms, turės atskleisti informaciją, pagrindžiančią šiuos teiginius.
Tokios įmonės turės įrodyti, kad visos jų investicijos bus skirtos veikloms, kurios atitinka ES Taksonomijoje nustatytus konkrečius aplinkosauginius kriterijus ir užtikrina gerąja praktika paremtą valdyseną. Tai yra pavyzdinė geroji praktika, skirta tam, kad investuotojai būtų užtikrinti, jog jų investicijos tikrai yra nukreiptos tvarioms veikloms vystyti“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovė Elvyra Mikšytė.
Pasak jos, kol ES Taksonomijos reikalavimai tam tikroms ekonominėms veikloms dar nėra patvirtinti, tai įmonėms suteikia šiek tiek lankstumo – leidžiama, kad žaliosios investicijos sudarytų ne daugiau kaip 15 proc. visų investicijų, su sąlyga, jog bus skaidriai atskleidžiama, kaip ir kur jos yra investuojamos ir pagrindžiama, kaip šios investicijos prisideda prie Taksonomijoje aprašytų aplinkosaugos tikslų ir nedaro reikšmingos žalos aplinkai.
Tvarų investavimą taip pat skatina griežtesni reikalavimai finansinių paslaugų sektoriaus dalyviams – jiems taikomas Tvarių finansų atskleidimo reglamentas (SFDR), kuriuo siekiama užtikrinti skaidrumą finansų rinkoje, ypač kalbant apie su tvarumu susijusius finansinius produktus.
„SFDR taikomas visiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant kredito įstaigas ir investicines įmones, alternatyvaus investavimo fondų (AIF) valdytojus bei kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmones.
Jiems reikia ne tik atskleisti, kaip yra valdoma su tvarumu susijusi rizika, bet ir skaidriai pademonstruoti savo finansinio produkto tvarių investicijų bei investicijų, kurios nėra tvarios, bet yra nukreiptos stiprinti tam tikrus aplinkosauginius ar socialinius aspektus, dalį. Šių investicijų tvarumą taip pat turi pagrįsti atitikimas ES Taksonomijos reikalavimams, užtikrinant, kad sprendžiant aplinkosaugos ar socialinius iššūkius nebus daroma žala kitiems ESG aspektams“, – sako E.Mikšytė.
Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia situaciją – jei siekiama gerinti energinį efektyvumą, tai reiškia, kad jo sąskaita negali būti teršiama aplinka ar pažeidžiamos žmogaus teisės.
Žaliųjų paskolų portfelis didėja
Nepaisant griežtėjančių reikalavimų žaliosioms investicijoms, investavimas su tvarumu susijusiomis kryptimis tampa vis populiaresnis. Viena iš priežasčių – apčiuopiama nauda investuotojams.
„Tvarumo principų integravimas į verslo veiklą stiprina reputaciją ir ryšius su suinteresuotomis šalimis, taip pat padeda valdyti rizikas ir jas mažinti, verslui tapti atsparesniam ir pasirengti rinkos, socialinės, gamtinės ir reguliacinės aplinkos pokyčiams.
Be to, investavimas tvariomis kryptimis taip pat padeda pritraukti lėšų naujoms investicijoms, nes vis daugiau investuotojų ieško galimybių savo lėšas nukreipti aplinkai ir socialiai atsakinga linkme, bei siekia atsakingai valdyti ESG rizikas, o taip pat ir bankai suteikia patrauklias finansavimo galimybes per žaliąsias paskolas“, – pabrėžia E.Mikšytė.
Pasak SEB banko Tvarumo skyriaus vadovo Audriaus Rutkausko, per pastaruosius kelerius metus įmonės vis daugiau investuoja į tvarumą skatinančius projektus, tam panaudojant žalias paskolas.
„Bendras SEB bankų suteiktų žaliųjų paskolų skaičius Baltijos šalyse didėjo kartais. 2022 metais trys SEB bankai Baltijos šalyse valdė 624 mln. eurų žaliąjį portfelį – kone 500 proc. daugiau, negu 2021 metų pabaigoje, o 2023 metais šis skaičius jau viršijo 1 milijardą eurų. Didžiausią dalį žaliojo portfelio sudaro žaliosios paskolos įmonėms. Galime pasidžiaugti, kad kol kas augimo tendencijas matome ir šiais metais“, – sako A.Rutkauskas.
Pašnekovo teigimu, daugiausiai žaliųjų paskolų portfelis augo atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir nekilnojamojo turto srityse. Pastarieji verslo sektoriai yra itin svarbūs, siekiant ES užsibrėžtų emisijų mažinimo tikslų.
„Investuoti, atsižvelgiant į tvarumo kriterijus, jau nėra tik socialinės atsakomybės dalis. Daugelis investuotojų, tarp kurių yra ir bankai, pastebi, jog tiek fizinės klimato kaitos rizika, kaip sausros ar potvyniai, tiek pereinamojo laikotarpio rizika, pavyzdžiui, nauji įstatymai, reguliavimas, vartotojų poreikių kaita ir pan., pradeda daryti didelę įtaką įmonių finansams. Akivaizdu, kad tvarių investicijų dalis turėtų tik didėti, kadangi tai padės valdyti ilgalaikę investicijų riziką“, – teigia SEB banko ekspertas.
Anot jo, verta paminėti, kad dėl naujų ES įstatymų, kurie įpareigos įmones ne tik atskleisti daug su tvarumu susijusių duomenų, bet ir pasiruošti tvarumo strategiją, vertinti su tvarumu susijusią riziką ir pasiruošti planus, kaip tvarumas bus integruotas į įmonės veiklą, poreikis tvariam finansavimui tik didės. Įmonės, ypač tos, kurios veikia didelės taršos sektoriuose, turės vykdyti įmonės transformaciją, o tam gali prireikti didelių investicijų.
Investuotojams trūksta aiškumo
Vis dėlto, investavimas tvariomis kryptimis neretai yra vertinamas atsargiai – kai kuriems investuotojams vis dar trūksta motyvacijos.
„Bendraudami su savo klientais girdime, kad viena pagrindinių priežasčių atsisakyti investavimo tvariomis kryptimis yra papildomos investicijos, dėl kurių, ypač trumpuoju laikotarpiu, galimai mažėja investicijų grąža. Taip pat kartais yra abejojama ESG investicijų atsparumu, rinkoje vyraujant sunkesnėms ekonominėms sąlygoms, pavyzdžiui, svarstant investuoti į atsinaujinančių išteklių energiją ir iškastinio kuro pagrindu išgautą energiją.
Taip pat svarbi yra ir motyvacija bei suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ar net spaudimas. Jei įmonės ar finansų rinkos dalyviai nejaučia suinteresuotųjų šalių poreikio, tuomet atsižvelgdami į tai ir atitinkamai formuodami savo investavimo strategijas, nėra linkę įtraukti stiprių ambicijų tvarumo srityje“, – pastebi E.Mikšytė.
Pasak jos, investavimą tvariomis kryptimis atidedama ir dėl informacijos trūkumo – tvarumo principų ir atskleidimų reikalavimų įgyvendinimas gali pasirodyti painus ir neaiškus su tuo nedirbantiems specialistams.
„Tvarumą reglamentuojantys ES teisės aktai yra gana nauji ir praktika rinkoje tik formuojasi, taigi kyla daug klausimų ir neaiškumo dėl skirtingo šių reikalavimų interpretavimo, kuriems nėra lengva rasti paprastų atsakymų.
Vis dėlto rinkoje atsiranda vis daugiau šioje srityje patirtį sukaupusių ekspertų, didelė dalis rinkos dalyvių bei tvarumo konsultantų per praktiką mokosi vieni iš kitų ir prisideda prie gerosios praktikos rinkoje kūrimo, tad tikimės kad aiškumo dėl investavimo tvariomis kryptimis atžvilgiu tik daugės“, – sako „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovė.
