Tauriuoju metalu paprastai laikomas metalinis elementas, turintis didelę ekonominę vertę. Šiuo metu brangiesiems metalams priskiriami auksas, sidabras ir platinos grupės elementai. Dažnu atveju šie metalai turi aibę ir kitų panaudojimo sričių, bet plačiojoje visuomenėje jie nepalyginamai dažniau vertinami kaip turto išsaugojimo priemonė.
Pasak M.Skardžiaus, nepaisant tauriųjų metalų saugios investicijos įvaizdžio, jų kainos bėgant laikui svyruoja pakankamai stipriai, priklausomai nuo rinkos sąlygų. Bene dažniausiai investuotojai tauriųjų metalų vaikosi esant neapibrėžtumui ar iškylant infliacijos rizikai.
„Tauriųjų metalų kainos svyruoja pakankamai stipriai, tad vadinti tai saugia investicija būtų sudėtinga. Vis tik, įtraukdami auksą ar kitus tauriuosius metalus į savo investicinį portfelį, savo santaupas kiek labiau apsaugosite nuo geopolitinės įtampos šoktelėjimų, infliacijos ar ekonominio neapibrėžtumo“, – teigia ekspertas.
Populiariausias iš visų metalų – auksas. Anot M.Skardžiaus, aukso rinka yra daug didesnė nei sidabro ar platinos , o tai reiškia, kad investicijos į jį gali būti likvidesnės – jį lengviau pirkti ir parduoti lyginant su kitais metalais.
Vis tik, pasak eksperto, investuoti galima ne tik į auksą, bet ir į kitokius metalus.
„Pavyzdžiui, galite rinktis sidabrą, kuris yra daug pigesnis ir dažnai konkuruoja su auksu. Priešingai nei auksas, kurio didžioji dalis sunaudojama juvelyrikos dirbiniams ar investicijoms įvairiais pavidalais, didžiausią sidabro dalį „suvalgo“ įvairios pramonės šakos, mat sidabras dažnai naudojamas elektronikoje, baterijų ir saulės elektrinių gamyboje. Tokiu būdu, kadangi sidabras naudojamas kiek kitaip nei auksas, skirsis ir sidabro kainos dinamika įvairiomis rinkos sąlygomis“, – pasakoja M.Skardžius.
Kaip geriausia investuoti į tauriuosius metalus?
Kaip ir anksčiau, šiuo metu tauriuosius metalus galima įsigyti fiziniu pavidalu ir juos laikyti tiesiog namie ar seife. Tokiu būdu turto saugojimo kaštai išauga, o kartu didėja ir vagysčių rizika, tad visada verta apsvarstyti ir kitus investavimo būdus, pastebi ekspertas.
„Vienas iš būdų investuoti į tauriuosius metalus yra įsigyti kalnakasybų bendrovių akcijų. Tokios bendrovės yra skirstomos į mažas, vidutines ir dideles. Būtent didžiųjų kalnakasybos bendrovių akcijos yra stabiliausios savo rinkoje ir gali geriau atlaikyti atskirų kasyklų problemas ar apskritai žaliavų rinkos nuosmukį. Be to, dažnai šios įmonės moka dividendus ar superka savo akcijas, taip papildomai didindamos jų kainą“, – pasakoja ekspertas.
Kitas būdas – investuoti į ETF (angl. exchange-traded funds), kurie, priklausomai nuo strategijos, gali investuoti tiek į konkrečius metalus tiesiogiai, tiek į kalnakasybos bendrovių akcijas. Anot M.Skardžiaus, dažniausiai ETF leidžia maksimaliai sumažinti patiriamus kaštus, o investicijų į akcijas atveju – paskirstyti riziką per kelias su tauriaisiais metalais susijusias įmonių akcijas.
Pasak M.Skardžiaus, prieš investuodami į tauriuosius metalus turėtumėte išsikelti finansinius tikslus ir numatyti likvidavimo būdą, kadangi vienas su metalais susijusias investicijas parduoti paprasta, o kitas – sunkiau. Maža to, metalų kainos gali sumažėti dėl techninio disbalanso (kai pardavėjų yra daugiau nei pirkėjų), pasiūlos ir paklausos pokyčių, geopolitinių problemų ar kitų veiksnių kaitos.
„Kadangi investavimas visada susijęs su rizika, neapsigaukite svarstydami, kad tauriųjų metalų kainos visada tik kyla. Nepaisant investiciniam portfeliui teikiamos naudos, taurieji metalai (kaip ir bet kuri kita turto klasė) gali pigti pasikeitus rinkos sąlygoms“, – sako ekspertas.