Blogos patirties neturi, tačiau investuoti į ETF investuoti nedrįsta
Skaičiuojama, kad lietuviai yra sukaupę apie 30 mlrd. eurų, tačiau trys ketvirtadaliai šių pinigų neįdarbinami – laikomi indėlių ir grynųjų pinigų forma. Toks elgesys Lietuvoje išsiugdė istoriškai, o pagrindinės to priežastys – atsargumas, finansinio raštingumo stoka ir investavimo tradicijų nebuvimas. Tiesa, pastaraisiais metais tendencijos keičiasi ir vis daugiau lietuvių turimas lėšas išdrįsta investuoti – apklausos apie investavimo įpročius duomenimis, į kažkurią finansinę priemonę investuoja net 44 proc. lietuvių. Visgi, dauguma dėmesį ir turimas lėšas skiria akcijoms, neįvertindami kitos finansinės priemonės – ETF – potencialo.
Apklausa atskleidė, kad mūsų šalies gyventojams aktualiausia pasirūpinti savo gyvybės draudimu – į šią priemonę investuoja 43 proc., antroje vietoje pagal prioritetą yra būsima pensija – į III pakopos pensijų fondus investuoja 41 proc., o į įvairias akcijas investuoja 27 proc. apklaustųjų. Kitos pagal populiarumą investicinės priemonės tarp lietuvių – investicinių fondų vienetai, kuriuos renkasi 15 proc. bei obligacijos ir ETF – po 6 proc.
Latviai ir estai šiomis priemonėmis susidomėję labai panašiai: obligacijomis domisi atitinkamai 2 proc. ir 4 proc., o į ETF investuoja po 8 proc. latvių ir 4 proc. estų.
Nors blogos patirties investuodami į ETF turėjo tik 3 proc. lietuvių, šie fondai – vis dar tautiečiams neatrasta žemė. Dažniausia priežastimi, kodėl neinvestuoja į ETF, 59 proc. lietuvių nurodė žinių apie šį fondą trūkumą, 25 proc. teigė neturintys pakankamai santaupų, 22 proc. neturi laiko sekti, kas dedasi finansų rinkose, o 18 proc. bijo galimų nuostolių. Įdomu tai, kad informacijos trūkumu apie šiuos fondus vienodai skundžiasi ir vyrai, ir moterys, tačiau žinių, kaip į juos investuoti, moterys turi daugiau – apklausos duomenimis, kaip investuoti į ETF nežino tik 14 proc. moterų ir 20 proc. vyrų.
Estai susiduria su panašiomis problemomis: kaip ir lietuviams, 59 proc. jų trūksta žinių apie ETF, 27 proc. neturi pakankamai santaupų, 23 proc. neturi laiko gilintis į finansų rinkas, o 20 proc. bijo galimų nuostolių. Latviai šiuo klausimu labiau edukuoti: 38 proc. nurodė žinių apie tokio pobūdžio fondus trūkumą, 34 proc. mano, kad investuojant reikia didelės pinigų sumos, 32 proc. bijo galimų nuostolių, o 24 proc. neturi laiko stebėti rinkas.
Kas yra tie biržoje prekiaujami fondai?
Biržoje prekiaujami fondai (ETF) save esme yra labai panašūs į investicinius fondus. Ir ETF, ir tradiciniuose investiciniuose fonduose fondo valdytojas investuoja į įvairius vertybinius popierius pagal iš anksto numatytą strategiją, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad ETF, kaip ir akcijomis, prekiaujama biržoje, o bendri jų valdymo kaštai dažnai yra mažesni nei analogiškų aktyviai valdomų fondų.
„ETF rinkoje šiandien galima rinktis iš daugybės instrumentų, kurie leidžia praktiškai realizuoti bet kokią norimą investicinę idėją, todėl ETF populiarumas Vakarų rinkose nuosekliai auga. Kita vertus, prekyba šiomis priemonėmis vyksta skirtingose Europos biržose, dažnai – ne viena valiuta, o skirtingose biržose kotiruojami ETF pasižymi ir skirtingu likvidumu. Mažesnį ETF populiarumą gali lemti ir tai, kad gana dažnai jiems taikomi santykinai aukšti minimalūs sandorio mokesčiai, kas lemia, kad reikia investuoti nemažas pradines sumas. Įvertinus visas šias aplinkybes, tampa aišku, kodėl ne vienam iš pradedančiųjų investuotojų, norinčiam investuoti į ETF, kyla nemažai klausimų ir, kodėl ši priemonė vis dar nepelnytai nuvertinama“, – aiškina SEB banko Baltijos šalių taupymo ir investavimo produktų srities vadovas G.Milieška.
SEB apklausa atlikta 2022 metų vasarį. Iš viso Baltijos šalyse apklausti 3002 18-74 metų amžiaus asmenys.
