Investicijos į gynybą: kaip sekasi šalies startuoliams ir ką daro valstybė? 

Gynybos pramonė yra viena iš prioritetinių valstybės krypčių, o vis svarbesnį vaidmenį joje vaidina ir gynybos sektoriaus startuoliai, kurie su valstybės parama auga dar sparčiau bei pasiekia puikių rezultatų.  Vis aktyviau gynybos srityje plėtojamas ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis – nuo JAV iki Vokietijos. Kokie svarbiausi žingsniai atlikti ir vis dar yra atliekami, kad šalies gynybos pramonė žengtų į priekį? 
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Unsplash nuotr.

Atlikti svarbūs darbai

Lietuva vykdo savo įsipareigojimus skirti gynybai ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 2023 m. pagal šį rodiklį buvo tarp pirmaujančių NATO šalių.  Dar vienas svarbus žingsnis – 2024-aisiais Lietuvos Vyriausybė pasiryžo skirti papildomų lėšų šalies gynybai, todėl gynybos finansavimas viršijo 3 proc. BVP.

Ekonomikos ir inovacijų (EIMIN) ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, kad gynybos pramonės sektoriui yra skiriamas didelis dėmesys, taip norint kuo labiau paspartinti jo augimą.

2024-aisiais Lietuvos Vyriausybė pasiryžo skirti papildomų lėšų šalies gynybai, todėl gynybos finansavimas viršijo 3 proc. BVP.

„Norime skatinti startuolius kurti šiam sektoriui skirtus sprendimus, pritraukti į Lietuvą žinomus gynybos pramonės atstovus ir siekti, kad mūsų tradicinė pramonė taptų šio sektoriaus dalyve. Šie tikslai lemia ir darbus, kuriuos turėjome padaryti, pradėdami nuo įstatymų pokyčių ir baigdami finansinių priemonių kūrimu.  

Per kiek daugiau nei dvejus metus atidarėme laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) gynybos pramonei, patvirtinome „Žaliojo koridoriaus“ investicijų pritaikymą šiai pramonei, patvirtinome šalies kryptį gynybos pramonės vystymui bei veiklos planą, įteisinome pramoninį bendradarbiavimą krašto apsaugos sistemos pirkimuose“, nuveiktus reikšmingus darbus vardijo ministrė.  

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministrė Aušrinė Armonaitė
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministrė Aušrinė Armonaitė

Prie itin svarbių EIMIN darbų viceministrė Erika Kuročkina priskyrė prisijungimą prie NATO gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) ir NATO inovacijų fondo (NIF). Reikšmingas žingsnis gynybos sektoriuje – įsteigtas rizikos kapitalo fondas „MillInvest“, į kurį valstybė investavo 13 mln. eurų. Geras šalies gynybos sektoriaus perspektyvas rodo ir pastaraisiais metais Lietuvoje atsirandantys tokie fondai, kaip „ScaleWolf ”, kurie investuoja į gynybos inovacijų startuolius. 

„Gynybos inovacijų skatinimas yra viena prioritetinių krypčių. Šiemet EIMIN pristatė naują priemonę, skirtą pažangių gynybos produktų kūrimui – „Gynybos inovaciniai čekiai“. Įmonės gaus iki 30 tūkst. eurų vertės čekius, kuriuos galės panaudoti iš mokslo institucijų ar brandžių inovatorių įsigyjant inovacines paslaugas, reikalingas gynybos technologijoms pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus prioritetus kurti ir plėtoti. 

Tiesa, šiemet iki 77 mln. išaugo investicijos ir į gynybos  dvejopos paskirties veiklą vykdančius startuolius. Žvelgdami į ateitį, turime pabrėžti, kaip svarbu nuosekliai ir sistemingai dirbti, kad šie darbai suteiktų galimybes kiek įmanoma daugiau kūrėjų savo produktus kurti ne tik civilinėje, bet ir gynybos srityje. Tai ypač svarbu Lietuvai“, – neabejojo E. Kuročkina. 

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./ EIMIN viceministrė Erika Kuročkina
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./ EIMIN viceministrė Erika Kuročkina

Pastebi teigiamus pokyčius

Vieno iš perspektyvaus šalies gynybos startuolio „Aktyvus Photonics“ vadovas Laurynas Šatas atviras – jų gynybos rinkai tiekiami aukštos galios lazeriai siekia radikaliai pakeisti ateities karo taktikas.

„Mūsų technologija pagrįsta Lietuvoje sukurtomis inovacijomis, nuo optinio komponento iki galutinio gynybinio produkto. Dirbdami su vietine lazerinių technologijų ekosistema, mes ne tik reaguojame į besikeičiančius karybos poreikius, bet ir tikime, kad tik dirbdami greitai ir lanksčiai galime padėti lazerinėms sistemoms surasti savo vietą kartu su bepiločiais orlaiviais besikeičiančioje karyboje. Ši sistemų sąveika tampa mūsų vizija dėl šiuolaikinės gynybos ateities“, – ambicingais tikslais dalinosi startuolio įkūrėjas. 

Esame išskirtiniai tuo, kad sugebėjome iššūkius paversti galimybėmis.

L. Šatas tikina, kad Europoje gynybos sektoriuje vis dar dominuoja didžiosios multi-milijardinės korporacijos: „Tokios įmonės turi daug pasitikėjimo ir pajėgumų tiek technologiniu, tiek finansiniu atžvilgiu, tačiau mes atradome tai, ko joms trūksta – gebėjimą greitai inovuoti, kurti naujus technologinius konceptus bei juos išbandyti.

Esame išskirtiniai tuo, kad sugebėjome iššūkius paversti galimybėmis. Mes sukūrėme visiškai priešingą modelį – technologinę įmonę, kurios pagrindinė užduotis yra greitai ir kokybiškai kurti kritines lazerines technologijas bei susijusius produktus. Mūsų greitis ir lankstumas tapo sėkmės garantu. Vos per kelis metus mes padarėme tai, ko milžiniškos korporacijos nesugebėjo padaryti dešimtmečius.“

Asmeninio arch./Laurynas Šatas
Asmeninio arch./Laurynas Šatas

Pasak L. Šato, gynybos pramonės startuoliams labai svarbus ir valstybės požiūris, sudaromos galimybės augti bei parama. Per pastaruosus metus, kaip pastebėjo startuolio įkūrėjas, matyti tikrai teigiami pokyčiai šiame sektoriuje: „Džiaugiamės ir palaikome daugumą naujų EIMIN iniciatyvų, tokių kaip „MilInvest“ ir gynybos inovacijų čekiai, nacionaliniai stendai tarptautinėse parodose ir verslo misijos. Tai startuoliams labai padeda, tačiau reikia nesustoti ir judėti dar aukštesne pavara.“

Reikšmingas pasiekimas

Lietuvos gynybos pramonės sektorius augimo rezultatai išties džiugina. Šiuo metu šiame sektoriuje veikia apie 85 organizacijos. Bendra įmonių, veikiančių su gynyba susijusioje veikloje, apyvarta sudaro apie 790 mln. eurų (2023 m.), apyvarta tik iš gynybos – apie 225 mln. eurų. Per pastaruosius trejus metus apyvarta augo net 62 proc.  

Per pastaruosius metus įgyvendintas ne vienas gynybos sektoriaus tikslas, kuriuo galima didžiuotis – vienu iš didžiųjų pasiekimų įvardijamas Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ pritraukimas į Lietuvą. Įmonės planuose – amunicijos gamyklos statymas Lietuvoje.

Didžiųjų pasaulinių įmonių atėjimas ir investicijos Lietuvoje prisidės prie sektoriaus augimo.

„Šiam projektui suteiktas stambaus projekto statusas. Bus investuota daugiau kaip 180 mln. eurų ir sukurta ne mažiau nei 150 darbo vietų. Šiuo metu kalbama su kitomis NATO šalių gynybos pramonės įmonėmis apie galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje. Didžiųjų pasaulinių įmonių atėjimas ir investicijos Lietuvoje prisidės prie sektoriaus augimo“, – apie projekto svarbą kalbėjo E. Kuročkina. 

Unsplash nuotr./Asociatyvi nuotr.
Unsplash nuotr./Asociatyvi nuotr.

Viceministrės teigimu, svarbu paminėti, kad Lietuva aktyviai plėtoja bendradarbiavimą ir su šalimis partnerėmis gynybos srityje. Daug metų JAV yra strateginė Lietuvos partnerė gynyboje. Ši šalis yra dislokavusi rotacines pajėgas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, taip demonstruodama kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams.  

„Lietuva bendradarbiauja ir su kitomis NATO šalimis, viena iš jų – Vokietija, kuri imasi lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą. Vokietija yra svarbi ginkluotės tiekėja Lietuvai. Strategine partnere tapo ir kaimynė Lenkija – pastaraisiais metais abi šalys sutarė glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityje. Geografinė padėtis leidžia šalims plėtoti bendrus projektus – nuo logistikos iki oro gynybos, taip pat šalys planuoja glaudžiau bendradarbiauti gynybos inovacijų srityje“, – apie svarbias strategines partnerystes kalbėjo viceministrė, pridurdama, kad Lietuva gynybos srityje taip pat plėtoja bendradarbiavimą ir su Ukraina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis