Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad investicijų į paslaugų centrus augimo tempas toliau išlieka aukštas.
„Jeigu imsime paslaugų centrų investicijas, tai augimas yra pakankamai spartus. Galbūt didelių naujų vardų nebuvo, bet procesas pakankamai greitai juda toliau, nemažina greičio“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo 2017-aisiais apie naujų gamyklų statybas paskelbusių „Continental“ ir „Hollister“ įmonės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Daugiau tokių skambių vardų į gamybą šiemet pritraukti nepavyko, tačiau Lietuvoje pradėjo kurtis mažesnės gamybos bendrovės, pavyzdžiui, Leipcigo elektronikos komponentų gamintojas „Leesys“ ar Vokietijos krovinių liftų automobiliams gamintoja „Bar Cargolift“.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis sako, kad po didžiųjų užsienio žaidėjų atėjimo pastebima klasterių formavimosi tendencija, kai aplink rinkos „banginį“ telkiasi mažesnės įmonės.
„Tikrai matome ir galime drąsiai sakyti, kad formuojasi tam tikras klasteris“, – BNS sakė M.Skuodis.
Tuo metu „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad Lietuvoje augo užsienio kapitalo įmonių reinvesticijos.
„Šiais metais augo reinvesticijos – kai esamos įmonės, kurios jau investavo Lietuvoje, uždirbo pelno ir dalis to pelno buvo investuota Lietuvoje“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
Ryškiausi nauji žaidėjai – paslaugų versle
2019 metais darbą Lietuvoje pradėjo tarptautinė kapitalo rinkų bendrovė „Moody's“, biurus atidarė JAV farmacijos gigantas „McKesson“ ir sveikatos priežiūros paslaugų ir prekybos bendrovė „AmerisourceBergen“.
M.Skuodis šių kompanijų atėjimą išskyrė kaip ryškiausias metų investicijas, tuo metu A.Izgorodinas kaip svarbiausią įvardijo „Continental“ ir „Hollister“ gamyklų atidarymą.
Anot jo, investicijos į gamybą yra labiau ilgalaikės ir tvaresnės, nei į paslaugų centrus.
„Mano subjektyvia nuomone, paslaugų centrų investicijos yra pakankamai nestabilios ir labai trapios. Jos yra labiau trumpalaikės nei į gamybą. Paslaugų centrai turi tendenciją migruoti. Gamyklą iškelti iš Lietuvos ar kitos šalies yra gerokai sunkiau“, – sakė A.Izgorodinas.
Verslo aplinka toliau gerėja
Lietuva toliau sėkmingai kopia verslo aplinkos patrauklumo reitinguose. „Doing Business“ reitinge šalis pakilo iki rekordinės 11 vietos. Buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sakė, jog į dešimtuką Lietuva turėtų pakilti kitąmet.
Į reitingą šiemet nebuvo įtrauktas nuo kitų metų įsigaliosiantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, numatantis lankstesnes ir trumpesnės bankroto procedūras. Tai, anot buvusio ministro, dar labiau pagerins Lietuvos pozicijas „Doing Business“ reitinge.
Tuo metu pasaulio talentų reitinge Lietuva šiais metais pakilo aštuoniomis pozicijomis iki 28 vietos tarp 63 pasaulio šalių, bendrovės „Findexable“ sudarytame fintech reitinge – į 4 vietą.
A.Izgorodino vertinimu, verslo aplinka Lietuvoje yra tikrai gera: „Pagrindinis pliusas, kur galime išsakyti komplimentą valstybei, yra verslo aplinka. Šiais metais „Doing Business“ reitinge užėmėme 11 vietą.“
Nepaisant to, jis pabrėžė, kad norint pritraukti daugiau rimtų užsienio investuotojų, reikia lanksčių darbo santykių ir stabilių mokesčių. Savo ruožtu Ž.Mauricas išskiria darbo jėgos trūkumą.
„Esamos įmonės skundžiasi tuo, taip pat naujai investuojančios. Manau, tai yra pakankamai aiškus signalas Lietuvai, kad reikėtų rimčiau žiūrėti į švietimo sistemą“, – pabrėžia ekonomistas.
M.Skuodis sako, kad ministerija toliau ieško būdų, kaip Lietuvą padaryti dar patrauklesnę užsienio investuotojams. Vienas būdų – pelno mokesčio lengvata stambiems investuotojams.
„Pagrindiniai strateginiai tikslai – sukurti specialų reguliavimą stambiems investuotojams (...) Esame paruošę ir su EK neformaliai aptarę pelno mokesčio lengvatos stambiems investuotojams iniciatyvą“, – teigė viceministras.
Nauja kryptis – gyvybės mokslai
Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Investuok Lietuvoje“ išsikėlė tikslą pritraukti daugiau investuotojų į gyvybės mokslus. Pasak M.Skuodžio, tam „Investuok Lietuvoje“ jau subūrė atskirą komandą.
„Brėžiame aiškią naują kryptį – gyvybės mokslai. Grynai tam tikslui „Investuok Lietuvoje“ buvo sukurta atskira gyvybės mokslų komanda ir mes labai tikimės tam tikrų rezultatų“, – sakė viceministras.
Anot jo, panašių pavyzdžių jau yra – prieš kelerius metus „Investuok Lietuvoje“ buvo subūrę tokią komandą investicijoms į automobilių pramonę, ir Lietuva turi „Continental“.
Šiemet „Investuok Lietuvoje“ užsakė studiją, vertinančią šalies verslo aplinkos patrauklumą biotechnologijoms. Tokių ar panašių tyrimų agentūra anksčiau nebuvo inicijavusi.
Tikimasi pritraukti daugiau milžinų
Analitikai tvirtina, kad Lietuva turi potencialo į šalį kitąmet pritraukti ir daugiau didelių investuotojų.
„Turime turėti geriausią mokestinę, teisinę, politinę bazę tam, kad prisitrauktume tuos investuotojus“, – mano Ž.Mauricas.
M.Skuodis sako, kad ministerijos specialistai šiemet buvo susitikę su 10 automobilių pramonės atstovų, susidomėjusių Lietuva.
„Visą laiką ta tikimybė yra ir turime sąrašą kompanijų, su kuriomis dirbame. Šiemet teko susitikti su dešimt automobilių pramonės žaidėjų, tokių kaip „Continental“ ar „Hella“, ir tikrai susidomėjimas Lietuva yra“, – sako viceministras.
Vis dėlto praėję keli metai buvo tokie įspūdingi, kad jų sėkmę pakartoti kitąmet, ypač, kai prognozuojamas ekonomikos lėtėjimas, bus sunku.
Ž.Mauricas teigia nelinkęs tikėti labai dideliu investicijų augimu kitais metais.
„Aš nebūčiau linkęs tikėti labai dideliu augimu. Bet jeigu mes palaikytume tą lygį, kuris buvo pasiektas per pastaruosius 3-4 metus, tai jau būtų neblogas žingsnelis į priekį“, – tvirtino ekonomistas.
Be jau minėtų investicijų, veiklą Lietuvoje šiemet pradėjo arba pranešė ketinančios pradėti mineralinių trąšų gamintoja „Yara International“, Suomijos iškasenų ir perdirbimų technologijų bendrovė „Metso“, Danijos debesijos kompiuterijos sprendimų įmonė „Cloudeon“, britų finansų konsultantė „Salomon Securities“, Vokietijos medienos bendrovė „Homanit“ ir kiti.
