Prieš porą metų Lietuvoje sparčiai paplito skambučiai iš nepažįstamų numerių: žvalus balsas, neretai – rusų kalba, siūlo „investuoti“ į auksą, naftą ar kriptovaliutas, minėdamas tam palankią ekonominę situaciją, kalbėdamas apie įvairių „finansinių priemonių“ potencialą. Vieną dieną tokio skambučio sulaukė ir vilnietis pardavėjas Viktoras.
Pradžia – draugiškas skambutis
Dirbdamas technikos prekių parduotuvėje, vyras kasdien bendrauja su daugybe žmonių. Naujojo pokalbininko užtikrintas tonas nepaliko abejonių: atrodė, kad kalba tikras savo srities ekspertas. Sergejumi prisistatęs investicijų brokeris pasisakė atstovaujantis solidžiai bendrovei – pavadinimas Viktorui nebuvo girdėtas, bet skambėjo kaip tipiškas finansų sričiai.
Brokeris paaiškino turintis pasiūlymą pelningai investuoti ir pasiūlė pratęsti dalykinį bendravimą per „Skype“ ar kitą pokalbių programėlę, kad būtų paprasčiau papildyti informacija analitiniais duomenimis. Viktoras susidomėjo.
Tą patį vakarą susiskambinus per pokalbių programą, Sergejaus kolega, pasidalijęs ekranu, parodė jų bendrovės esą naudojamą virtualią aplinką, kur galima stebėti savo investicijas ir jų augimą. Spalvingi grafikai ir diagramos atrodė aiškūs bei informatyvūs.
Kad sukurtų „asmeninę investavimo paskyrą“, brokeriai pasiūlė Viktorui internetu parsisiųsti jų rekomenduotą programą. Nieko bloga neįtardamas, šis padarė ko prašomas. Brokeris patarė pradėti nuo nedidelės 200 eurų sumos, kurią reikėjo pervesti į jo nurodytą sąskaitą, ir pažiūrėti, kaip augs grąža – jo teigimu, dėl padėties rinkose šiuo metu tam yra kuo palankiausias laikas, o kitą dieną šis pasiūlymas nebegaliosiąs.
Pagąsdino bauda
Kitą vakarą prisijungęs prie sistemos, Viktoras negalėjo patikėti savo akimis – jo investicija paaugo jau iki 800 eurų! „Nerealu, – pamanė sau. – Šitaip galėsiu greitai sukaupti ne tik atostogoms, bet ir butui.“ Pakartotinės konsultacijos metu brokeris džiaugėsi kartu su juo. Tiesa, Viktoras nenorėjo skubėti su tolesnėmis investicijomis – buvo labiau linkęs stebėti, kaip augs esamos. Tačiau ekspertas patikino, jog Viktorui sekasi dėl itin geros rinkos situacijos, o ši tokia palanki būna ne visada. Esą būtina išnaudoti tokį pagreitį ir padidinti sumą bent du kartus. Pasvarstęs, Viktoras į nurodytą sąskaitą pervedė dar šiek tiek turimų santaupų – 300 eurų.
Dienos ėjo – investicijos augo. Viktorui skyrus 500 eurų, po savaitės spalvotose diagramose jau buvo rodoma neva iki 2000 eurų ūgtelėjusi suma. Vis dar negalėdamas patikėti jį aplankiusia sėkme, savo brokerio jis pasiteiravo, ar galėtų atgauti lėšas? Konsultantas
mandagiai paaiškino, kad tokiu atveju galima atsiimti tik savo investuotą sumą, t. y. 500 eurų. Kitą dieną suma buvo Viktoro sąskaitoje. Viskas atrodė labai logiška ir jam pasidarė gerokai ramiau.
Atgal į investicijų platformą Viktoras pervedė atgautą sumą ir antra tiek, ištuštinęs atostogoms skirtą taupomąją sąskaitą. Brokeriui, tiesa, šito buvo per mažai – jis vis drąsino, kviesdamas pasidairyti papildomų „lėšų šaltinių“: gal galėtų paskolinti bičiuliai, gal galima paprašyti paskolos finansų įstaigoje? Tad apie naująjį pomėgį Viktoras papasakojo draugui. Šis nebuvo labai entuziastingas ir patarė verčiau susigrąžinti lėšas, mat girdėjęs apie tokio tipo sukčiavimus.
Brokeris savo ruožtu darėsi vis nekantresnis – kasdien žinutėmis ragino Viktorą papildyti investicijų portfelį, nes esą net gaila po kojomis besimėtančių galimybių praturtėti. Skambino per programėlę siūlydamas neva tik šiandien prieinamas galimybes reikšmingai išauginti investicijas. Viktorui pareiškus, kad nori dirbti tik su esamomis lėšomis, neatlyžo. Toks bendravimas vilnietį pradėjo erzinti – kilo vis daugiau klausimų, ar šitaip elgtųsi solidus investicijų ekspertas.
Po poros savaičių sumai grafikuose pasiekus 7000 eurų, vilnietis pasiteiravo, ar galėtų atgauti savo investuotas ir uždirbtas lėšas? Brokeris pareiškė, kad, traukiantis iš platformos, reikės susimokėti mokesčius. Įvertinus galimus bendrovės praradimus, Viktoro skola jai siektų 10 000 eurų. Naujai iškeptas investuotojas ne juokais išsigando ir kreipėsi į savo banką. Papasakojęs apie situaciją ir nurodęs bendrovės pavadinimą, suprato buvęs apgautas – specialistai paaiškino, kad tokie atvejai yra gana dažni.
Viktorui beliko pasiguosti, kad naujajam pomėgiui nesiskolino papildomai. Pasirodė, jog banko sąskaita, į kurią Viktoras pervedė pinigų, priklauso ne investicijų bendrovei, o privačiam asmeniui. Viktoras kreipėsi į teisėsaugą. Dabar vyksta tyrimas. Pinigus Viktoras tikisi atgauti, tačiau atostogoms reikia taupyti iš naujo.
Sūris pelėkautuose
Anot LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, investicinių sukčių metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją. Jų siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis. Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.
Pradėję nuo siūlymo „investuoti“ 200–300 eurų, sukčiai skubina, esą pasiūlymas rytoj nebegalios. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti „sąskaitoje“ esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį jau „investuotų“ lėšų atgal į asmens banko sąskaitą, kaip nutiko ir Viktorui. Specialistai konstatuoja, kad šis grąžinimas gali būti toks paveikus, jog auka galutinai įtiki „investuojanti“ ir nenori nė girdėti banko darbuotojų ar policijos pareigūnų argumentų. Beje, dažnai sukčiai iš anksto įspėja, kad šie tikrai gali teirautis apie įtartinus pavedimus.
Užmezgę nuolatinį glaudų bendravimą su auka, sukčiai skatina ne tik „investuoti“ visas turimas lėšas, bet ir skolintis iš pažįstamų bei kredito įstaigų. Sukčių, įsikūrusių kitose šalyse, sąskaitos dažniausiai pildomos tarptautiniais pavedimais, kuriuos atlieka pats nukentėjusysis, taip pat gali būti išvilioti mokėjimo kortelės duomenys.
Aukai panorus atgauti savo „investicijų portfelį“, kuris, tikint spalvingąja paskyra, pampsta akyse, sukčiai reikalauja sumokėti papildomus mokesčius. Liūdniausias scenarijus: aukai visiškai ištuštinus savo asmeninę sąskaitą ir išeikvojus visus skolinimosi rezervus, skambučiai liaujasi, o „investavimo paskyra“ tampa nebeprieinama.
Dažniausiai itin menkos galimybės ir surasti kaltuosius, dirbančius nuotoliniu būdu bei pasitelkiančius visus virtualios erdvės pranašumus piktiems tikslams. Nukentėjusieji gali būti apgauti antrą kartą: praėjus kelioms savaitėms jiems vėl skambinama, prisistatoma „institucijų“, neva tiriančių sukčių tinklą, atstovais, ir žadama galimybė susigrąžinti pinigus – esą tam tereikia susimokėti kažkokį mokestį. Šitaip žmogus gali nukentėti ir antrą kartą.
Eksperto komentaras: „Reikia mokėti sau pasakyti „stop“
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas
Rimtos investicines paslaugas teikiančios bendrovės niekada nesiūlys didelio pelno be jokios rizikos. Taip nebūna, todėl vien išgirdus šiuos žodžius būtų logiška baigti pokalbį, investuoti „karšta galva“ negalima. Išgirdus viliojantį pasiūlymą reikia sau pasakyti „stop“. Atsiminkite, kad tai yra Jūsų pinigai, jeigu juos lengva ranka kažkam pervesite, paskui galite iš viso nesusigrąžinti, ypač jeigu lėšos iškeliaus į tokias jurisdikcijas, kaip Vanuatu, Mergelių ar Kaimanų salos.
Investuoti siūlančių žmonių Jūs nepažįstate, apie juos nieko nežinote, o gražios kalbos absoliučiai nieko nereiškia – nei jų kompetencijos, nei žinių. Jeigu gražiai suokiantys veikėjai negali pateikti sertifikatų ar veiklos leidimų, tai pirmas pavojaus skambutis.
Iš esmės pokalbį su investavimo bendrove vertėtų pradėti nuo klausimo – kokioje esate jurisdikcijoje ir kas Jus prižiūri, ar turite teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Jeigu į šį klausimą nesugebės atsakyti arba bandys nusukti, kad tokioms paslaugoms priežiūros nereikia, nedelsdami baikite pokalbį ir užblokuokite tokius žmones.
Atvejis, kuris čia pateikiamas, yra tipinis ir labai svarbu, kad Viktoras atsilaikė pasiūlymams skolintis investicijoms ir kreipėsi į policiją, nes pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmonės netenka santaupų ir dar lieka su skolų kupra.
Jeigu Jus iš tikrųjų sudomino investavimo pasiūlymas, pradžiai tereikia tik panaršyti internete, paieškoti atsiliepimų. Investavimo paslaugos (su tam tikromis išimtimis) Lietuvoje yra prižiūrimos, joms teikti bendrovės privalo turėti leidimus ar licencijas. Tokių bendrovių sąrašą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt. Čia taip pat skelbiame ir „juodąjį sąrašą“ – įmones, kurios neturi teisės teikti finansinių paslaugų, tačiau jas teikia, bei užblokuotas sukčių interneto svetaines.
Investuotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje iš esmės yra suvienodinta. Teisės aktai nurodo, kad investicinės bendrovės turi parinkti arba gali pasiūlyti žmogaus investavimo žinias (pradedantysis, pažengęs ar profesionalus investuotojas), poreikius bei patirtį atitinkančius investavimo sprendimus ir priemones, privalo nurodyti visą investavimo kainą ir pan. Jeigu investavimo pasiūlyme girdite tik paslaptingas sąvokas ir abstrakcijas, prasidėti neverta.
