Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Investuoja tik 4 iš 10 lietuvių: tyrimas atskleidė, kokia to priežastis

2024 m. į akcijas, obligacijas, indėlius, nekilnojamąjį turtą (NT), pensijų 2 pakopos ar kitus pensijų fondus investavo tik 36 proc. Lietuvos gyventojų, rodo investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ užsakymu atliktos reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausos duomenys, rašoma „Capitalica Asset Management“ pranešime žiniasklaidai.
Investavimas
Investavimas / 123RF.com nuotr.

„Populiariausiais įrankiais vis dar išlieka indėliai, kuriuos galima laikyti paprasčiausia investavimo higiena. Tai tik darsyk įrodo, kad lietuviams finansinio raštingumo srityje dar tikrai yra kur pasistiebti“, – teigia Mindaugas Liaudanskas, „Capitalica Asset Management“ vadovas ir pristato galimus alternatyvius investavimo būdus, kurie ne tik apsaugotų santaupas nuo infliacijos, bet ir užtikrintų didesnę grąžą ateityje.

Bendrovės nuotr./Mindaugas Liaudanskas
Bendrovės nuotr./Mindaugas Liaudanskas

Tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, jog šiuo metu yra tinkamas laikas investuoti. Net 4 iš 10 šiais metais investavusių žmonių rinkosi banko indėlius. Akcijas, NT ir atvirus investicijų fondus pasirinko 15 proc. gyventojų, uždarą investicijų fondą – 11 proc., obligacijas – 7 proc.

Kuriems investavimo įrankį pavyko pasirinkti tinkamiausiai? Anot M.Liaudansko, vieną grupę išskirti būtų – neteisinga. Jo teigimu, investavimo sėkmės paslaptis – ne tik gebėjimas pasirinkti tinkamus investavimo būdus, bet ir, svarbiausia, investicinio portfelio diversifikacija.

„Maždaug pusė šiais metais investavusių žmonių tikisi iki 5 proc. metinės grąžos, trečdalis laikosi pozityvesnės pozicijos ir laukia 6–10 proc. grąžos. Lūkesčiai pasiteisins ar net bus viršyti tiems, kurie pasirinko ne vieną, o kelias investavimo formas. Pavyzdžiui, investavo ne tik į NT, bet ir įsigijo akcijų ar obligacijų arba prisijungė prie investicinio fondo, kuris portfelio diversifikavimu pasirūpina už investuotojus“, – sako SBA grupės investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ vadovas M.Liaudanskas.

Ateinančiais metais, anot eksperto, žaidimo taisyklės išliks tos pačios – laimės tie, kurie gebės pasirinkti jiems tinkamiausius investavimo instrumentus iš ganėtinai plataus meniu, kurį šiuo metu siūlo rinka.

1. Stipriam pamatui – investicijos į komercinį NT

Investicijos į NT mūsų krašte – itin popularios. Vis dėlto, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, jog antro būsto, pavyzdžiui, buto nuomai, įsigijimas yra gera investicija – ne visada teisingas. Pasak M.Liaudansko, investuotojai dažnai pamiršta, kad būsto pirkimas, vėliau – nuoma, priežiūra ir atnaujinimas, reikalauja daug ne tik finansinių, bet ir laiko išteklių.

„Paskolos sąlygų derinimasis su banku, būsto įrengimas, nuomininkų paieška, namų priežiūra, remontas – tik keletas iš atsakomybių, kurios užgula į antrą ar trečią būstą nusprendusių investuoti žmonių pečius“, – teigia ekspertas.

Anot „Capitalica Asset Management“ vadovo, lietuviai dažnai pamiršta arba paprasčiausiai nėra girdėję apie galimybes investuoti į komercinį NT, kurios yra neatsiejama kiekvieno profesionalaus investuotojo portfelio dalis.

„Investicijos į komercinį NT tarp profesionalių investuotojų populiarios ne šiaip sau. Pastarosios – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patikimos, ilgalaikės grąžos, kuri išliks stabili net ir rinkai susidūrus su minimaliais ekonominiais svyravimais“, – teigia ekspertas.

M.Liaudanskas įsitikinęs, kad situacija komercinio NT rinkoje – gerėja: „Mažėjantis EURIBOR žada dar daugiau galimybių. Komercinio NT vertės stabilizuojasi, bankai didina skolinimo apimtis, todėl investuotojams atsiranda palanki niša. Skolintų pinigų kaina taip pat mažėja. Vadinasi, galima tikėtis didesnės grąžos.“

2. Užtikrintam stabilumui – obligacijos

Dar vienas investavimo instrumentas, kurį, kaip rodo „Spinter tyrimai“ apklausa, šiais metais Lietuvoje pasirinko tik 7 proc. gyventojų – obligacijos, dar kitaip žinomos kaip skolos investicijos. Tai – finansinis instrumentas, leidžiantis investuotojams paskolinti savo lėšas valstybei ar įmonei už nustatytą palūkanų normą.

Pastarosios, pasak M.Liaudansko, turėtų būti itin patrauklios tiems, kurie siekia didesnio likvidumo ir stabilios grąžos.

„Obligacijų rinka yra labai įvairi. Galite rinktis valstybines obligacijas, kurios užtikrina maksimalų saugumą, arba įmonių obligacijas, kurios siūlo didesnę grąžą, tačiau reikalauja daugiau analizės“, – teigia M.Liaudanskas. Jis taip pat pastebi, kad šiuo metu, kai palūkanų normos keičiasi, obligacijos tampa vis patrauklesnės kaip alternatyva banko indėliams.

Anot eksperto, investuotojų domėjimąsi atliepia itin padidėjusi įmonių obligacijų pasiūla: „Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, jog šis instrumentas yra susijęs ir su rizika. Kruopšti obligacijų emitento finansinė analizė yra būtina norint tinkamai ją įvertinti.“

„Atliepdami kylančią obligacijų paklausą bei poreikį tinkamai pasirinkti kam bus skolinami pinigai, įkūrėme „Capitalica Debf Fund“, kuriame investuotojai turi galimybę investuoti pradedant nuo 25 tūkst. eurų. Šis sprendimas naudingiausias tiems klientams, kurie nori investuoti į diversifikuotą ir detaliai atrinktą skolos vertybinių popierių krepšelį, tam skiriant minimaliai pastangų. Šis fondas, kaip ir pavienė obligacija, planuoja kasmet investuotojams išmokėti dalį uždirbamų pajamų, taip generuojant jiems iki 5 proc. metinių palūkanų pasyvių pajamų srautą, o dar apie tiek pat bus reinvestuojama ir grąža realizuosis fondo veiklos pabaigoje“, – sako M.Liaudanskas.

3. Subalansuotai įvairovei – investiciniai fondai

Didesnes sumas investicijoms skirti galintys asmenys, anot eksperto, turėtų nepamiršti ir investicinių fondų.

„Investicinius fondus valdo šios srities profesionalai. Todėl jie – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori maksimaliai sumažinti investicijų riziką, išsaugant lūkesčius tenkinančią ar juos net ir viršijančią metinę grąžą. Taip pat tiems, kurie nenori apsiriboti viena ar keliomis investicijomis, o jas diversifikuoti. Tai – visada sveikintinas sprendimas, padedantis greičiau pasiekti užsibrėžtų investavimo tikslų“, – sako „Capitalica Aset Management“ vadovas.

Anot jo, fondai tinka labiau patyrusiems investuotojams: „Investicinius fondus rekomenduočiau rinktis tiems, kurie gali sau leisti siekti didesnės stabilios grąžos, turint šiek tiek mažesnį investicijos likvidumą.“

4. Drąsiam išskirtinumui – akcijos ir kiti instrumentai

Akcijų rinka dažnai vadinama „didžiųjų žaidėjų“ arena, mat ji reikalauja puikių investavimo ir rizikų valdymo žinių. Vis dėlto, aukštesnė rizika, kaip taisyklė, visada vilioja galimos aukštos grąžos pažadais.

„Akcijos – tai įrankis, skirtas tiems, kurie nori tapti aktyviais investuotojais ir turi laiko bei resursų gilintis į finansų rinkas, įmonių sektorius, makroekonominius pokyčius ir kt. Nors rizika didelė, potenciali grąža – aukštesnė“, – sako M.Liaudanskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į alternatyvius instrumentus, tokius kaip kriptovaliutos ar startuolių finansavimas, tačiau pabrėžia, kad šios sritys labiau tinka patyrusiems investuotojams, kurie į šiuos instrumentus dažniausiai investuoja mažą savo valdomų pinigų dalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų