Svarbu tai, kad šios priemonės taisyklės numato galimybę dalyvauti ir partneriams – savo vardu įregistruotų ūkių savininkams, tačiau jie gali pasinaudoti tik viena finansavimo forma – dotacija (negrąžintina parama).
Dotacijoms skirtas lėšų biudžetas yra 71,5 mln. Eur. Lėšos paskirstytos žemės ūkio sektoriams:
- pieninės galvijininkystės sektoriui – 22,2 mln. Eur;
- mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 10,3 mln. Eur;
- kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 11,7 mln. Eur;
- sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams – 16,9 mln. Eur;
- kitiems augalininkystės sektoriams – 10,3 mln. Eur.
Partnerių, kurių skaičius neribojamas, įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje bei susijęs su vykdoma žemės ūkio veikla. Pareiškėjas ir partneris (-iai) iki paramos paraiškos pateikimo pagal taisyklėse nustatytą formą turi pasirašyti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų. Projektui teikiama viena paramos paraiška.
Paramos lėšas, skirtas projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik paramos gavėjas. Partnerystė gali būti sudaroma tik tarp pagal šią intervencinę priemonę remiamą veiklą ir tik tarp pagal to paties žemės ūkio sektoriaus veiklą vykdančių ūkininkų ir (arba) juridinių asmenų.
Žemės ūkio ministerija ragina šalies žemdirbius aktyviai teikti paraiškas ir pasinaudoti nustatyta galimybe į projekto įgyvendinimą įtraukti partnerius, kad būtų efektyviau panaudojamos remiamos investicijos.
Lengvatinėms paskoloms teikti skirta 27,9 mln. Eur. Taigi iš viso šiam kvietimui teikti paraiškas skirta beveik 100 mln. Eur.
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:
- projektui negali viršyti 500 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija.
- projektui negali viršyti 700 tūkst. Eur, kai teikiama negrąžintina dotacija ir lengvatinė paskola. Šioje paramos sumoje didžiausia leistina negrąžintinos dotacijos suma negali viršyti 500 tūkst. Eur, didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. Eur.
- 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.
Didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose (gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose) negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Jauniesiems ūkininkams, kreipiantis paramos penkerių metų laikotarpiu nuo jų įsisteigimo dienos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.
Ūkiams modernizuoti jau skirta beveik 700 mln. eurų
Priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo ir ankstesnio ES finansinio periodo – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (KPP). Tai viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. kovo mėnesio duomenimis, pagal 2014–2020 m. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6968 skirta beveik 695 mln. eurų.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės yra čia.
