Investuoti pinigai gali padvigubėti, laikomi kojinėje – dvigubai sumenkti

Šių metų infliacija tapo tiek prakeiksmų, tiek atradimų priežastimi. Smarkiai pakilus kainoms, žmonėms, kurių pajamos vos užtikrina pragyvenimą, kasdien vis sunkiau. Tačiau galintys skirti taupymui bent keliasdešimt eurų per mėnesį, atrado investavimą kaip bene vienintelį vaistą nuo infliacijos „rūgšties“, ėdančios santaupų perkamąją galią.
Investuoti ar laikyti kojinėje?
Investuoti ar laikyti kojinėje? / 123RF.com nuotr.

Investavimas siekiant apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo, gali būti gana įvairus. Tiek klasikinis, įsigyjant turto, kuris išsaugos vertę, ar net pabrangs, investuoti į akcijas ar vertybinius popierius, arba rinktis investavimą per sutelktinio finansavimo platformas (SFP). Vienos tokių – „Profitus“ Marketingo vadovė Monika Lenčickaitė pasidalina savo įžvalgomis, kas gali padėti amortizuoti siautėjančią infliaciją.

„Šiandien klausimas, ką daryti su turimomis santaupomis ar laisvesniais eurais yra toks aktualus, kad nepamenu, ar kada būčiau jį tiek kartų per dieną girdėjusi. Visuomenė turi sukaupusi rekordines santaupas, pajamos taip pat augo gana stabiliai pastaruosius kelerius metus. Taip, į jas dabar kėsinasi elektros bei kitos kainos, bet laisvų pinigų žmonės vis dar turi ir sprendžia dilemą – kiek lėšų laikyti namuose, kad būtų galima naudoti vos prireikus, o kiek kažkur investuoti, kad jos nenukentėtų. Pripažinkime, 20 proc. metinė infliacija yra labai didelė grėsmė namuose laikomiems eurams“, – sako „Profitus“ Marketingo vadovė.

Martyno Zarembos nuotr./„Profitus“ Marketingo vadovė Monika Lenčickaitė
Martyno Zarembos nuotr./„Profitus“ Marketingo vadovė Monika Lenčickaitė

Kas laukia investuotų 100 eurų?

Koks skirtumas pinigus laikant „kojinėje“ arba juos investuojant? Pateikiame skaičiavimą, kiek galima sutaupyti, investuojant 100 eurų arba juos laikant namuose.

Skaičiavimui imamas dešimtmetis, kaip racionaliausias terminas investicijoms. Galima skaičiuoti ir 5-erių metų laikotarpį. Tai taip pat leidžia matyti platesnį vaizdą, nes patyrę investuotojai visada stebi ilgesnius periodus, neskuba pergyventi, jeigu, pavyzdžiui, investuota į projektą, žadantį 7 proc. palūkanų, o infliacija paaugo iki 20 proc. Turintis investicinės patirties žino, kad tokia infliacija laikina, ji ilgai nesilaikys, ir ilgajame periode investicija bus naudinga, nepaisant šiandieninių audrų.

„Skaičiuojant vertiname, kad kiekvieną mėnesį bus investuojama po 100 eurų ir bus gaunamos 10 procentų palūkanos (tokių vidutinių ir didesnių galima tikėtis investuojant per SFP). Taip jūs per metus investuotumėte po 1200 eurų, kasmet gaunamas palūkanas taip pat pridedame prie kasmet jūsų investuotos sumos.

Per penkerius taip investuojama suma gali viršyti 8000 eurų. Iš jų palūkanos sudarytų per 700 eurų. Per 10 metų, jeigu nesikeičia palūkanų dydis, investuota suma užaugtų iki daugiau kaip 20 tūkst. eurų, uždarbis iš sudėtinių palūkanų siektų daugiau kaip 9000“, – skaičiuoja M.Lenčickaitė.

Ji pabrėžia, kad šie skaičiavimai turi paklaidą, nes gali keistis šiuo metu vyraujančios palūkanos. Tačiau tokie skaičiavimai leidžia matyti bendrą vaizdą, kaip keičiasi sumos, jas investuojant, kaip ir „reinvestuojant“ nuolat gaunamas palūkanas.

123RF.com nuotr./Investavimas
123RF.com nuotr./Investavimas

Kas liks iš 100 eurų „kojinėje“?

Priešingai, jeigu kiekvieną mėnesį „atidėsite“ po 100 eurų į stalčių, jūs sutaupytumėte per 5 metus 6000 eurų, per 10 metų – 12 tūkst. eurų. Tačiau kokia bus jų perkamoji galia po 5 ar 10 metų? Jeigu infliacija – apie 3 proc., tai pinigai per 10 metų nuvertėja trečdaliu.

Prisiminkime, kaip vertinome 100 eurų prieš 7 metus, kai tik buvo įvestas euras, ir kaip vertiname dabar? Atrodo, kad tai visiškai kitoks nominalas.

Toks yra skirtumas tarp investuojamų santaupų ir paliekamų „dūlėti“ stalčiuje.

„Be abejo, taip pat svarbu akcentuoti, kad saugiausias požiūris į santaupas yra jų paskirstymas. Tikrai nepatariu niekam investuoti iki paskutinio euro, taip nedarau ir pati, visada turi būti tam tikra suma po ranka. Taip pat aš investuoju ir į skirtingas sritis. Tačiau pradėti investuoti per SFP yra ir vienas paprasčiausių būdų, ir vienas saugesnių. Jūs nuolat matote savo paskyroje, kaip jūsų investicijoms sekasi, matote bendrą gautų palūkanų sumą, jeigu skaidote investicijas per skirtingus projektus, duodančius skirtingą grąžą. Esame sukūrę labai paprastą investicinės sąskaitos papildymą ar grąžintų pinigų pervedimą atgal į savo banko sąskaitą. Ne vienas mūsų klientas su investicijomis pradėjo susipažinti per SFP, dabar jau investuoja dar plačiau“, – pasakoja M.Lenčickaitė.

123RF.com nuotr./Pinigai kojinėje
123RF.com nuotr./Pinigai kojinėje

Investuoti patariama kas mėnesį

Pasak jos, gana dažnas klausimas, kaip geriau elgtis investuojant – ar kas mėnesį po truputį, ar sukaupiant didesnę sumą. „Atsakymas gana paprastas – jeigu jūs galite per mėnesį investicijoms skirti nuo 100 eurų, investuokite kas mėnesį, nes kiekvienas mėnuo – tai jau gaunamos palūkanos. Jeigu jūs galite skirti mažiau nei 100 eurų, tada teks investuoti kas 2–3 mėnesius. Pajamų skirtumas tas, kad neinvestuoti pinigai neuždirba“, – sako „Profitus“ atstovė.

Pradedančiajam investuotojui dažnai gali būti neramu, kai pradeda keisti situacija rinkoje, pavyzdžiui, investavus į NT, pasigirsta informacijos, kad sulėtėja NT rinka, ar kad gresia bendra recesija. Kaip išlaikyti „blaivią galvą“?

Pasak M.Lenčickaitės, jeigu nerimas dėl investuotų lėšų yra labai rimtas, ypatingai savęs raminti neverta, geriau aiškiai įvertinti situaciją – ilgalaikiai investicijų sprendimai kur kas dažniau atsiperka, nei paniškas blaškymasis.

„Rinkos siūbuoja nuolat, jos nuolat ir siūbavo. Investicijų profesionalai nežino tokio laikmečio, kada viskas buvo stabilu, kaip monolitas. Ne, kilimai aukštyn ar bangelė žemyn yra įprasta rinkų būklė. Todėl patyręs investuotojas ir priima sprendimus investicijas skaičiuoti ne 12 mėn. „žingsniais“, o keleriais metais. Bent 3 metų laikotarpyje jūs pamatysite ir kilimų, ir mažėjimų, tačiau bendras rezultatas po 3 ar 5 metų turi kur kas daugiau galimybių būti teigiamas. Tai kur kas geriau nei paniškas blaškymasis kaskart perskaičius kažką neraminančio“, – apibendrina investicijų ekspertė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų