Asociacija atkreipė dėmesį į „Investors‘ Forum“ reguliariai atliekamų tyrimų duomenis. Nuo 2019 m. pabaigos 42 – 57 proc. investuotojų laikosi nuomonės, kad kvalifikuotų darbuotojų šalyje nepakanka, ir tai – vienas didžiausių iššūkių šalies investiciniam patrauklumui. Siekiant stiprinti ekonomiką ir pritraukti į šalį užsienio kapitalo įmonių, būtina keisti valstybės požiūrį į imigrantus.
„Pritariame Vyriausybės pozicijai, kad verslas turi investuoti į technologijas ir taip bent iš dalies kompensuoti darbo jėgos trūkumą. Tačiau įmonėse net ir su pažangiomis mašinomis dirba bei vertę kuria žmonės. Čia susiduriame su nerimą keliančia situacija: asociacijos „Investors‘ Forum“ narių darbuotojams mokamas vidutinis atlyginimas dvigubai viršija dabartinį šalies vidurkį. Bet net ir tai nepadeda pritraukti pakankamai specialistų, kas jau dabar gerokai mažina Lietuvos konkurencingumą ir ilgainiui gresia tapti pagrindine priežastimi, dėl kurios šalis gali likti investicijų srautų paribiuose“, – teigia Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas.
Pasak jo, vienas tvariausių kelių talentų trūkumo problemai spręsti yra tobulinti švietimo sistemą. Tad „Investors‘ Forum“ nariai sveikina šalies politinių partijų sprendimą pasirašyti susitarimą dėl švietimo politikos, kuris taps svarbiausiu orientyru dešimtmečiui ir suteiks postūmį visai švietimo sistemai. Vis dėlto, prireiks ne vienų metų, kol gerinama sistema teigiamai paveiks darbo jėgos pasiūlą. Tuo tarpu kvalifikuoti darbuotojai įmonėms reikalingi jau dabar, tad vienas veiksmingiausių būdų – jų pritraukti iš kitų šalių.
„Tai reiškia, kad Lietuvai visų pirma būtina kuo greičiau pasveikti nuo provincialaus požiūrio į imigrantus. Čia ypač svarus vaidmuo tenka politikams. Bet iš jų lūpų kaip ir prieš 10 metų daugiau girdime bauginimų, pataikavimo nepagrįstoms visuomenės nuostatoms, esą atvykėliai iš kitų šalių kels grėsmę vietos gyventojų saugumui ir galimybėms įsidarbinti. Tuo tarpu tikrovė yra kiek kitokia: užsienyje gimę gyventojai sudaro menką Lietuvos visuomenės dalį, pagal kurią šiuo metu esame besivystančių pasaulio šalių lygyje“, – pažymi Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Europos migracijos tinklo duomenimis, 2018 m. imigrantai Lietuvoje tesudarė 1,76 proc. gyventojų. Tuo tarpu pasaulio vidurkis siekia 3,4 proc., o išsivysčiusiose šalyse atvykusieji iš svetur sudaro 7,2 – 11,6 proc. gyventojų.
„Investors‘ Forum“ atstovai Ministrų kabineto narių dėmesį atkreipė į tarptautinę patirtį, rodančią, kad tarp užsienyje gimusių gyventojų dalies ir valstybės ekonominio išsivystymo esama labai stipraus ryšio. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad jei Jungtinė Karalystė būtų užsivėrusi nuo imigrantų 1990 m., jos ekonomika šiuo metu būtų 9 proc. arba 175 mlrd. svarų sterlingų mažesnė. Vokietijai likus ties 1990 m. buvusia imigrantų dalimi, valstybės ekonomika būtų 155 mld. eurų arba 6 proc. mažesnė. Asociacijos vadovė pabrėžia, kad tarp žurnalo „Fortune“ 500 didžiausių JAV įmonių net 40 proc. sudaro bendrovės, kurias įkūrė imigrantai arba jų vaikai.
„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva praras penktadalį darbo jėgos vien dėl demografinių pokyčių. Taigi visomis išgalėmis turime ieškoti būdų ir savo pačių talentams susigrąžinti – nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvyko 905 tūkstančių gyventojų, dukart tiek, kiek gyvena Taline, – ir specialistams iš užsienio pritraukti. Tam būtina ambicinga valstybės migracijos politika ir sistema, kuri kol kas tebėra paini ir nelanksti“, – sako R.Valiūnas.
Investuotojai susitikime paragino Vyriausybę imtis priemonių migracijos tvarkai tobulinti. Asociacijos narių įsitikinimu, būtina sudaryti lankstesnes ir išskirtines sąlygas specialistams, ypač – IT srities, atvykti ir dirbti Lietuvoje, atsisakyti atitikties darbo rinkos poreikiams patikrinimo aukštos kvalifikacijos specialistams, uždirbantiems daugiau negu 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio. Investuotojai ragina paprastinti ir sparinti „Mėlynosios kortelės“ išdavimo tvarką, užtikrinti efektyvų migracijos sistemos veikimą ir aptarnavimo standartą, sudaryti galimybę užsieniečiams teikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo nuotoliniu būdu, arba bent jau Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.
Siekiant didinti šalies patrauklumą aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams, būtina keisti ir darbo jėgos apmokestinimą. „Investors‘ Forum“ nariai atkreipia dėmesį, kad iki 32 proc. padidinus maksimalų gyventojų pajamų mokesčio tarifą darbo pajamoms, Lietuvoje darbo santykių pajamos apmokestinamos daugiausiai iš visų pajamų rūšių ir daugiausiai Baltijos šalyse.
Tokiu būdu tarptautiniam verslui aukštos kvalifikacijos specialistus bei vadovus bus palankiau samdyti Estijoje bei Latvijoje. Asociacija siūlo sugrąžinti ankstesnį 27 proc. gyventojų pajamų, viršijančių Sodros lubas, mokesčio tarifą. „Lengviausiai socialinė atskirtis sumažinama taikant konkurencingus mokesčius, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas investicijoms. Akivaizdu, kad viena mažiau nei vidutinė dydžio investicija, atneštų biudžetui daugiau pinigų per metus, nei surenkama iš progresinio tarifo“, – sako Rolandas Valiūnas.
M.Navickienė: Lietuva išsiskiria regione pagal nekvalifikuotos jėgos įvežimą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad valstybei svarbu pasirinkti, kokia migracijos politika bus vykdoma: ar Lietuva toliau liks pigios įvežtinės darbo jėgos šalimi, ar keliama ambicija palaikyti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą ir būtent kvalifikuotų darbuotojų lengvesnį atvykimą iš trečiųjų šalių.
„Šiandien aš tikrai labai džiaugiuosi, nes „Investuotojų forumo“ atstovai daugiausiai kalbėjo apie aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tai yra mokslininkai, IT specialistai, žmonės, kurie gali kurti papildomą pridėtinę vertę ir ne tiktai gaminti, bet ir kurti“, – kalbėjo M.Navickienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva jau išsiskiria visame regione.
„Lyginant su Estija, kuri per metus turi 1,3 tūkst. nekvalifikuotų atvykusių darbuotojų iš trečiųjų šalių, Lietuva vien tik transporto sektoriuje per metus įsiveža 30 tūkst. vairuotojų. Mes išsiskiriame visame regione su būtent žemos kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo M.Navickienė.
Pasak ministrės, laisvų darbo vietų pasiūloje vyrauja nekvalifikuoti darbuotojai.
„Na ir pasiūla, jeigu mes žiūrėtume į laisvas darbo vietas šiandieną, kurios vis dar yra registruotos Užimtumo tarnyboje, tai apie 90 proc. tų darbo vietų yra žemesnio atlyginimo, negu vidurkis toje savivaldybė, arba 50 proc. tų registruotų darbo vietų yra už mažesnį atlyginimą negu 560 eurų į rankas“, – sakė M.Navickienė.
