„Tyrimo rezultatai atspindi investuotojų verslo atstovų nerimą dėl karo Ukrainoje, sparčiai kylančios infliacijos, ypač augančių energijos išteklių ir veiklos sąnaudų, susijusių su darbo užmokesčiu. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, verslas gerokai nuosaikiau vertina plėtros galimybes“, – pranešime teigė „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Asociacijos duomenimis, bendra indekso vertė šių metų viduryje siekė 1,025 balo iš dviejų galimų ir buvo viena žemiausių nuo 2014 metų, kai pradėti tokie tyrimai – prastesni rezultatai buvo tik COVID-19 pandemijos metu.
Daugiau negu trečdalis (41 proc.) įmonių vadovų mano, kad jų įmonių pelnai sumažės. Tokios nuomonės pirmąjį ketvirtį laikėsi 18 proc. apklaustųjų.
Vertindami galimybes įdarbinti naujų darbuotojų, investuoti, respondentai nuomonės nekeitė: apie trečdalį iš jų numato augimą. Vis dėlto apie 14 proc. planuoja priimti mažiau naujų darbuotojų, o ketvirtadalis teigia, kad mažės ir tolesnės investicijos.
Viena prasčiausių ekonominių aplinkybių, turinčių neigiamą poveikį verslo sąlygoms, investuotojai nurodo darbo jėgos trūkumą ir sparčiai augantį darbo užmokestį. Prastai šią sritį įvertino daugiau negu kas šeštas (15 proc.) respondentas. Viena daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukusi sritis yra makroekonominės aplinkos stabilumas: 16 proc. ją vertina neigiamai.
Darbo santykių reguliavimas išlieka didžiausią investuotojų susirūpinimą kelianti sritis. Nesklandumų čia dažnai patiria 21 proc. apklaustų verslo atstovų. Tiek pat respondentų nepatogumų patiria dėl teritorijų planavimo. Mažiausiai iššūkių kyla dėl procesų saugos bei mokesčių mokėjimo.
