Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad Lietuva Europoje smarkiai atsilieka nuo kitų valstybių pagal investicijų skaičių vienam gyventojui.
„Mes dar tikrai esame Europos Sąjungos uodegėlėje. Nors tendencijos paskutiniu metur yra tikrai labai neblogos. Mes tikimės, kad, pasikeistus Vyriausybei, tos tendencijos išliks. Ji aiškiai deklaruos savo politinę valią pritraukti investicijas tiek gerindama investicinį klimatą, tie atsižvelgdama į tuos dalykus, kurie didina konkurencingumą“ – kalbėjo R.Skyrienė.
Linas Dičpetris, bendrovės „Ernst & Young“ partneris, sakė, kad tradicinė ir aukštųjų technologijų pramonė yra nepelnytai supriešinamos. Nors aukštosios technologijos kol kas tesudaro vos apie 3 proc. viso prekių ir paslaugų eksporto, derėtų jų nepamiršti ir skatinti taip pat, kaip skatinamos tradicinės ūkio šakos. Svarbu skatinti inovacijų diegimą tiek tradicinėje, tiek aukštųjų technologijų pramonėje.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Linas Dičpetris |
„Pagrindinė žinutė – reikia subalansuoto požiūrio į skatinimą, nesifokusuoti tik į vieną sektorių“, – sakė L.Dičpetris.
Daugiausia pridėtinės vertės kuria pagrindinių chemikalų, trąšų pramonė, tuo metu lazerių pramonė, gyvybės mokslai, finansinės ir draudimo paslaugos pridėtinės vertės sukuria mažiau.
Tačiau šių sričių nereikia pamiršti nepaisant to, kad eksportas auga daugiau skatinant tradicinę pramonę.
„Didžiąją ūkio dalį sudaro tradicinės ūkio šakos. Todėl, nors aukštosios technologijos yra svarbios, tikrai negalima nuginčyti jų vaidmens ir jas reikia skatinti, tačiau, jei norime pasiekti esminio postūmio Lietuvos pramonėje ir ekonomikoje, lengviau tai padaryti tradicinėje pramonėje ir paslaugose, kur našumą padidinus vienu procentu, galime tikėtis panašaus eksporto augimo“, – sakė L.Dičpetris.
Lietuva, nors ir atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių pagal investicijų skaičių vienam gyventojui, pastaruoju metu auga. Baltijos šalyse pagal tarptautinių užsienio investicijų (TUI) sukurtų darbo vietų skaičių 2010-2011 metais Lietuva pirmavo. Per tuos dvejus metus TUI Lietuvoje sukūrė apie 3000 darbo vietų, Latvijoje – apie 300, Estijoje – apie 800.
„Reikia dėti pastangų, kad būtų išlaikytas pastangų srautas“, – sakė L.Dičpetris.
Pritraukti užsienio investicijas lengviausiai gali elektros įrenginių ir aparatų, techninės įrangos gamybos sektoriai, kai kurie chemijos ir maisto pramonės subsektoriai.
Investuotojų forumas ir „Ernst & Young“ rekomenduoja valdžiai skatinti Lietuvos įmonių kooperaciją, būti aktyviu tarpininku parduodant lietuviškas prekes užsienio rinkose, teikti informaciją apie svarbiausias eksporto rinkas, skatinti tradicinių ūkio sektorių vadybinės brandos augimą.
