„Šita krizė, nepaisant iššūkių ir išbandymų, Lietuvai, palyginti su kitomis valstybėmis, buvo gerokai švelnesnė. (...) Mes esame tie, kurie rikiuojasi tarp visiškų lyderių, tarp tų šalių, kurios lengviausiai ir sėkmingiausiai susidorojo su pandemija“, – pristatydama naujausias ekonomines prognozes sakė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, užsitęsę karantino ribojimai šalies verslui neturėjo tokios didelės neigiamos įtako, kaip buvo baiminamasi, o grįžimas į įprastą gyvenimą priklausys nuo vakcinavimo tempų ir sklandumo.
„Dabar reikia sulaukti, kol įvyks atsidarymas, o kai atsiras galimybė mums vėl grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, tai ir ekonomika grįš į įprastą, o gal net, sakyčiau, intensyvesnį ritmą, nes visi norėsime atsigriebti tiek vartodami, tiek poilsiaudami, tiek naudodamiesi paslaugomis“, – tvirtino ekonomistė.
Jos teigimu, didesnis vartojimas neabejotinai turės įtakos ir infliacijai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, pernai sudariusi 1,1 proc., šiemet padidės iki 2,7 proc., o 2022 metais sieks 3,5 procento.
„Infliacija yra viena iš tų kritinių ašių, kuri kelia nerimą. (...) Tarptautinių rinkų tiekimo grandinių nesklandumai yra užsitęsę ir kainų ralis pasaulinėje rinkoje aštrėja, be to, dar nėra ir to timptelėjimo iš paklausos pusės, kuris prasidės, kai visose šalyse baigsis karantinai. Todėl infliacijos perspektyvos nėra palankios ir infliacija išties įgauna pagreitį“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nepaisant vieno mažiausių Europos Sąjungoje (ES) ekonomikos nuosmukio, nedarbas Lietuvoje pernai išaugo gerokai daugiau nei ES vidurkis, tačiau dabar jau pastebimos teigiamos tendencijos.
„Ekonomikai atsigaunant ir verslui pulsuojant dažniau, darbo rinkos rodikliai taip pat gerėja. (...) Net ir karantino laikotarpiu įdarbinimo procesai vyksta, „Sodros“ apdraustųjų duomenys rodo, kad grįžta į priešpandeminį lygį, ir tai yra geras signalas, nes jis žada ir tvaresnį vartojimo atsigavimą, ir apskritai tvaresnį augimą ateityje“, – sakė ekonomistė.
Prognozuojama, kad pernai iki 8,5 proc. išaugęs nedarbo lygis šiemet sumažės iki 7,2 proc., o 2022-aisiais – iki 6,5 proc. Vidutinis atlyginimų augimas, pernai siekęs 10,1 proc., sulėtės, tačiau išliks gana spartus ir šiemet bus 7,5 proc., o kitąmet – 7 procentai.
