„Aš manau, kad nebus tokio masinio atleidinėjimo, kadangi tie sektoriai nuolat akcentuodavo, kad darbuotojų trūksta. Kalbant apie pramonę nėra paprasta darbuotoją įvesti į procesus ir jį norisi išlaikyti netgi tokiomis aplinkybėmis, kuomet ir užsakymų skaičius yra sumažėjęs, ir iššūkių yra daug“, – Lietuvos ir pasaulio ekonominių tendencijų apžvalgoje ketvirtadienį sakė INVL ekonomistė.
INVL vertinimu, užsakymus eksporto rinkose prarandančios pramonės įmonės yra vienas pagrindinių ekonomikos lėtėjimo faktorių.
I.Genytė-Pikčienės teigimu, po sėkmingų kelerių metų įmonės yra sukaupusios pakankamai resursų nuosmukio metu išlaikyti darbuotojus.
„Įmonės po pastarųjų keleto metų turi sukaupusios tikrai solidžius finansinius rezervus, metai buvo tikrai labai pelningi ir jos, matyt, atleidinėjimus masinius rinksis tik labai kraštutiniu atveju, nes ta vertė darbuotojo – gero darbuotojo – yra labai išaugusi ir juos išlaikyti stengsis“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė sako, kad išlaikyti darbuotojus įmonės stengsis ir norėdamos greitai reaguoti į pirmuosius atsigavimo ženklus eksporto rinkose.
„Sulaukus pirmųjų atsigavimo ženklų didesnio eksporto rinkose reikia būti tam pasirengus į tai reaguoti ir turėti tam pajėgumus (...) Turint omenyje apskritai seklią Lietuvos darbo rinką, įmonės tikrai, matyt, tausos savo turimus darbuotojus“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, šiuo metu dalis įmonių su darbuotojais priverstos atsisveikinti dėl bankroto, tačiau tokie atvejai yra pavieniai, be to, jų veikla pernelyg priklauso nuo ekonomikos ciklų.
„Dabar stebime pavienius momentus, kur tiesiog įmonės yra priverstos bankrutuoti, kurių modeliai, matyt, vėl yra kvestionuojami, nes pernai pasibaigė valdžios paramos. Visą laiką, matyt, tokiomis aplinkybėmis, kuomet ištinka ciklinis tam tikras išbandymas, tai tos cikliškai jautrios veiklos (...) patiria dabar sudėtingesnius laikotarpius“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.