Po ekonominės izoliacijos metų Iranas taps vienu geidžiamiausių tarptautinių bendrovių ir verslininkų kąsnių 2016 m.
Tačiau Irano gyventojų dabartis kol kas yra itin sunki. Nuo 2011 m. vidutinės iraniečių metinės pajamos aptirpo 2000 dolerių, o šalies BVP siekia vos pusę Turkijos ekonomikos vertės, nors abiejų šalių gyventojų skaičius panašus.
Dauguma iraniečių nori atkurti normalius santykius su Vakarais.
Viena iš daugybės nuo ekonominių sankcijų nukentėjusių Irano bendrovių yra kilimų pardavėja „Pars Carpets“. Šios bendrovės vienas iš bendrasavininkių Omidas Omidvaras savo kailiu patyrė, ką reiškia būti atkirstam nuo tarptautinės bankininkystės sistemos.
„Kai kada būdavo labai sunku, ypatingai kalbant apie pinigų pervedimą, nes turėjome daugybę turistų, kurie norėdavo pirkti, bet susidurdavo su pinigų perlaidų problemomis“, – sakė Teherane įsikūręs O.Omidvaras ir pridūrė laukiantis dienos, kuomet tarptautinė prekyba vėl bus atkurta.
Dauguma iraniečių nori atkurti normalius santykius su Vakarais, tikėdami, kad tai padės šaliai išvystyti visą savo turimą potencialą.
„Tikiuosi, kad ateityje turėsime valstybę, atvirą visiems, ypač JAV ir kitiems“, – savo lūkesčiais dalijosi juvelyrikos dizainerė Anahita Ostadi.
Nors tokios ir panašios pažiūros yra būdingos daugumai Irano jaunosios kartos atstovų (apie 60 proc. Irano gyventojų sudaro jaunesni negu 30 metų žmonės), tačiau jos yra svetimos šalies konservatyviajam sluoksniui.
Irano aukščiausiasis lyderis Ajatola Ali Khamenei visai neseniai pareiškė, kad nenori, jog šalyje būtų pardavinėjami JAV produktai.
Tačiau Irano verslo atstovai tikisi, kad šalis taps atviresnė pasauliui ir, kad po kelerių metų islamiškoji respublika išgyvens savotišką aukso amžių.
Tarptautinių finansų instituto duomenimis, Irano ekonomika ateinančiais metais gali paaugti 6 proc., o 2017 m. – dar 6,7 proc.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šįmet Irano ūkio augimas bus mažesnis nei 1 proc.
