„Jei papildomų pajamų bus gauta, jos mažins biudžeto deficitą“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja Giedrė Balčytytė.
Susisiekimo ministerija jau pateikė planą, kaip iš jų valdomų įmonių sumokėti 150 mln. litų, tuo tarpu energetikai kalba atsargiau: gali būti, kad jie sukrapštys tik perpus mažiau, nei pažadėjo Susisiekimo ministerija.
„Ar tai bus 100 mln. litų, ar keliomis dešimtimis milijonų daugiau ar mažiau, tikrai nesiimčiau spręsti. Darome viską, kad lėšų biudžetui atsirastų, bet pasakyti, kokios tai bus sumos, nesiryžčiau. Politiniai sprendimai turi sutapti su ekonominiais“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Energetikos ministerijos būsimas įnašas – įmonių „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujos“ dividendai, taip pat pajamos pardavus įmonių turtą. Teisinamasi, kad kitos energetikos įmonės dividendų mokėti negali, nes jų rezultatai šįmet nebuvo geri.
Visas didžiąsias elektros energetikos įmones Energetikos ministerija valdo ne tiesiogiai, o per įmonę Visagino atominę elektrinę. Todėl pernai sumokėti dividendai liko šiame holdinge ir valstybės biudžeto nepasiekė.
Vyriausybė nurodė, kad ministerijų valdomos įmonės, nedidinant tarifų ar paslaugų kainų, turės išnaudoti visus galimus pajamų šaltinius – dividendus, nepaskirstytą pelną, įmonių kapitalo struktūros peržiūrą ir kai kurio turto privatizavimą. Tačiau A.Sekmokas nesutinka su premjero komandos teiginiais, kad energetikos įmonės gali pasitelkti balanse sukauptus šimtus milijonų litų.
„Šios lėšos tėra buhalterinis pelnas, popieriniai pinigai, apskaitos rezultatas, kai yra buhalterinis pelnas, bet realių pinigų sąskaitose nėra. Biudžetui turime padėti realiais, ne buhalteriniais pinigais“, – sakė energetikos ministras.