„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Iš lietuviškų uogų ir vaisių rūsiuose jau brandinamas vynas

„Lietuvoje reikia valgyti saldžiau, riebiau ir gerti stipriau“, – įsitikinusi vyną iš lietuviškų uogų gaminantys Česlovas ir Tatjana Ramoškos. Tai pirmieji ūkininkai Lietuvoje, gavę licenciją gaminti ir parduoti vyną.
Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškos – pirmieji Lietuvoje ūkininkai gavę licenciją parduoti savo gaminius.
Vyndariai Tatjana ir Česlovas Ramoškos – pirmieji Lietuvoje ūkininkai gavę licenciją parduoti savo gaminius. / Dariaus Petraulaičio nuotr.

Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, „Vyno klubo“ steigėjas Arūnas Starkus. Jo nuomone, daugelis klaidingai galvoja, kad vynas gali būti gaminamas tik iš vynuogių. 

Lietuvoje dažnoje sodyboje auga ir vynuogės, tačiau iš lietuviškų uogų pagamintas vynas neretai dvelkia actu, oksiduojasi. Niekam tikusi pasirodė ir iniciatyva auginti Lietuvoje iš Kanados atvežtas vynuoges. Po kelerių metų visi sodinukai išmirė. 

Dariaus Petraulaičio nuotr./Arūnas Starkus
Dariaus Petraulaičio nuotr./Arūnas Starkus

„Baigėsi viskas tuo, kad visi šalies vyndariai suko suko ratus ir grįžo į prie to, ką turime šalia – lietuviškas uogas ir vaisius“, - pažymėjo Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. Sutarta, kad Lietuvoje augančios vynuogės labiau tinka valgymui, bet ne vynui.

A.Starkus prisiminė, kaip prieš kelerius metus buvo maloniai nustebintas, kai į Lietuvos vyno čempionatą buvo pakviesti ir lietuvišką vyną gaminantys vyndariai. Tuomet puikiai pasirodė ir iš Šilutės rajono savo aviečių vyną atvežęs Č.Ramoška. 

Vyndarys, tautinio paveldo pažymėjimą gavęs devynioms jo gaminamo vyno rūšims, tapo pirmuoju Lietuvoje gavusiu licenciją gaminti ir parduoti vyną. Per metus kaimo turizmo sodyboje gyvenantis ir ekologiškas avietes auginantis Č.Ramoška gali pagaminti ir parduoti 10 tonų vyno. 

„Turime pirmą atvejį Lietuvoje, tačiau jis garantuotai turės pasekėjų“, - teigė A.Starkus.  Lietuviškas gaminys vis dažniau atsiranda ant vaišių stalo, bandoma ieškoti ir užkandžių derinių jam.

Dariaus Petraulaičio nuotr./Česlovas Ramoška
Dariaus Petraulaičio nuotr./Česlovas Ramoška

Lietuvių vyndariai dažniausiai gamina vyną iš juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių, tačiau išbando ir vis kitokias uogas ir vaisius, kaip agrastus, braškes, svarainius. Beje, Č.Ramoškos vynas, pagamintas iš svarainių, pelnė pripažinimą Lietuvos vyno čempionate. 

„Gaminant vyną pirmiausia reikia laikytis švaros. Švara – būtiniausia sąlyga pagaminti gerą vyną“, - atskleidė Č.Ramoška. 

Dažnai vyndarys sulaukia klausimų, kodėl negamina sauso vyno, vien saldžius ir pusiau saldžius. Tačiau saldžius vynus patys mėgstantys Ramoškos mano, kad Lietuva – tokioje geografinėje vietoje, kur priimta valgyti saldžiau ir riebiau. 

Pasaulyje jau imama drausti į vyną dėti cukraus. Tačiau Lietuvos vyndariai įsitikinę, iš lietuviškų uogų gaminamas vynas be cukraus būtų tik 4 proc. stiprumo. Tokio gėrimo net negalima vadinti vynu, tik sidru. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs