Įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų.
2019 metų lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų ir 13,6 mln. eurų pelno, bendrovė nepasiekė.
Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė sako, kad nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą.
Pasak įmonės finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė ikipandeminio lygio, todėl ir paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais.
LTOU aviacinės veiklos pajamos pernai siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei 2021 metais ir daugiau nei 15 proc. mažesnės nei 2019 metais (31,5 mln. eurų). Tuo metu iš neaviacinių paslaugų pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (atitinkamai 10,2 mln. ir 17 mln. eurų).
Pernai įmonės sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu iki daugiau nei 29 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.
Rekordiniais 2019 metais, kai įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų.
„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – sakė I. Kunigėlytė.
Bendrovė artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, nes jos pajėgumai beveik išnaudoti. 2023–2025 metais daugiau nei 100 mln. eurų bus investuojama į Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybą, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimą bei plėtrą.
