Preliminaraus palaikymo sulaukė „valstiečių“ siūlymas mokėti pokarantinines subsidijas įmonėms ir socialdemokratų iniciatyva padidinti išmoką savarankiškai dirbantiesiems nuo 260 iki 390 eurų.
Palaikymo nesulaukė dar ambicingesnis Darbo partijos siūlymas išmoką savarankiškai dirbantiesiems prilyginti minimaliai algai – 642 eurams.
Pirmieji du projektai dabar bus svarstomi Seimo komitetuose ir Vyriausybėje, vėliau jie sugrįš į Seimo posėdžių salę tolesniam svarstymui.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia dar neturinti atsakymo, ar opozicijos siūlymai sulauks Vyriausybės palaiminimo.
Pasak jos, tai išaiškės gegužę, kai Vyriausybė parengs 2021 metų valstybės biudžeto patikslinimo projektą, kur bus perskirstyti kovai su pandemija ir jos pasekmėmis skirti pinigai.
Ministrė pirmininkė tvirtino, kad opozicijos siūlomas iniciatyvas gali pakeisti Vyriausybės numatytos paramos priemonės, skirtos padėti verslui ir gyventojams atsigauti po pandemijos.
„Aš neatmesčiau, kad ta Vyriausybės išvada (dėl opozicijos siūlymų – 15min) bus tokio turinio, kad bus pateikti alternatyvūs siūlymai, kaip spręsti aktualias darbo rinkos problemas žmonėms, kurie galbūt neteks darbo arba kur reikės kitų papildomų finansinės paramos instrumentų“, – sakė I.Šimonytė.
Subsidijos po karantino
„Valstiečiai“ užimtumo įstatymo pataisomis iš karto pasiūlė kelis pakeitimus.
Pirma, siūlomos darbo užmokesčio subsidijos darbdaviams, įtrauktiems į VMI paskelbtą mokesčių mokėtojų nukentėjusių nuo COVID sąrašą.
Tokios subsidijos galėtų būti mokamos keturis mėnesius po karantino. Pirmuosius du mėnesius už vieną darbuotoją įmonei galėtų būti mokama 70 proc. jo atlyginimo, bet ne daugiau, nei minimali alga šalyje. Likusius mėnesius – 30 proc. atlyginimo.
„Analogiški paramos mechanizmai galiojo 2020 metais ir jos pasiteisino“, – sakė „valstietis“ Linas Kukuraitis.
„Šie pakeitimai padėtų užtikrinti nuoseklų nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių grįžimą į ekonomiką ir darbuotojų, esančių prastovose, grįžimą į darbą“, – pridūrė jis.
Antra, pataisomis „valstiečiai“ pasiūlė ištaisyti, anot jų, įstatymo klaidą, kai dėl formalumo 10 tūkst. pagal verslo liudijimų dirbančių žmonių neteko galimybės gauti 260 eurų išmokos savarankiškai dirbantiesiems, nes pagal verslo liudijimą dirbama dienomis, o ne mėnesiais.
„Turime situacijas, kai kirpėja ar turgaus pardavėja negavo 260 eurų paramos, nes karantino paskelbimo dieną neturėjo verslo liudijimo“, – tvirtino L.Kukuraitis.
Todėl pataisomis siūloma atsisakyti reikalavimo, kad į 260 eurų išmoką gali pretenduoti tie, kurių veikla būtų neišregistruota iki Lietuvoje įvesto karantino.
Dabar rūpestis praėjus vos keliems mėnesiams neatrodo nuoširdus.
Trečia, opozicijos politikai siūlo žmones, įtrauktus į nukentėjusiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą, įtraukti ir į papildomai remiamųjų sąrašą bei sudaryti galimybe naudotis Užimtumo tarnybos teikiamomis priemonėmis.
Anot L.Kukuraičio, visoms šioms priemonėms, ypač pirmosioms dvejoms, reikėtų skirti iki 200 mln. eurų, bet tai vis tiek yra pigiau, nei skatinti darbdavius laikyti darbuotojus prastovose. Pasak jo, pavyzdžiui, sausį prastovų kompensavimas valstybei kainavo apie 72 mln. eurų.
„Jeigu šiandien šis įstatymas bus atmestas, pasiųsite tokią žinią verslui, darbuotojams ir visai visuomenei: po karantino jokios pagalbos išlaikant žmones darbo rinkoje nesitikėkite“, – kalbėjo parlamentaras, turėdamas omenyje pasiūlymą dėl darbo užmokesčio subsidijų.
Pasak jo, dabar galiojant tik prastovų subsidijavimo mechanizmui Lietuvoje „remiamas nedarbas, o darbas neremiamas“.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas paragino parlamentarus pritarti šioms iniciatyvoms.
„Nuoširdžiai siūlau pritarti pateikimui, komitete svarstyti ir rasti atsakymus į tuos klausimus“, – teigė Seimo narys.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas projekto nepalaikė. Pasak jo, „valstiečiai“ prieš kelis mėnesius patys turėjo daugumą Seime ir vadovavo Vyriausybei, tačiau panašaus pobūdžio įstatymų nesiūlė.
„Dabar rūpestis praėjus vos keliems mėnesiams neatrodo nuoširdus“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, net jeigu šios pastangos būtų nuoširdžios, tokio masto priemones prieš jas teikiant Seime reikėtų aptarti su valdančiaisiais, o ypač – Vyriausybe.
„Sutikime, kad priimdami sprendimus čia, Seime, kuriems nėra numatytas finansavimas biudžete, mes elgtumėmės labai neatsakingai“, – kalbėjo M.Majauskas.
Vis dėlto daliai valdančiųjų palaikius „valstiečių“ iniciatyvą ji Seime bus svarstoma toliau. Pakeitimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 69 parlamentarai, prieš buvo 10, o susilaikė 51 politikas.
Išmokos savarankiškai dirbantiesiems – 390 eurų
Socialdemokratai pasiūlė išmoką savarankiškai dirbantiesiems padidinti nuo 260 iki 390 eurų ir ši iniciatyva taip pat sulaukė palaikymo.
„Šis pasiūlymas kilo iš realaus gyvenimo“, – kalbą Seime pradėjo neseniai atsistatydinęs buvęs socdemų lyderis Gintautas Paluckas.
Pasak jo, Seimo nariai pastaruoju metu gavo dešimtis el. laiškų su „dramatiškais pagalbos šauksmais“, jog 260 eurų išmoka nepadeda.
„Pagalba, kuri nepadeda, kompromituoja mėginančio padėti pastangas“, – sakė G.Paluckas.
„Ši parama ar jos padidinimas leistų bent kiek oriau žmonėms išgyventi tą apribotą laikotarpį“, – pridūrė jis.
Šis projektas irgi sulaukė kritikos iš opozicijos. Konservatorius M.Majauskas ragino parlamentarus koncentruotis į „bendras pastangas, kad pandemija būtų suvaldyta kaip įmanoma greičiau“, o ne išmokas žvalgantis į praeitį.
Man atrodo, kad kompensacijos ir išmokos veikia ir jų yra patvirtinta pakankamai šiuo metu.
Be to, teigė jis, Vyriausybė savarankiškai dirbantiesiems moka ne tik 260 eurų, bet ir netrukus skirs išmokas, priklausomai nuo jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
„Man atrodo, kad kompensacijos ir išmokos veikia ir jų yra patvirtinta pakankamai šiuo metu“, – kalbėjo M.Majauskas.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas palaikė socialdemokratų iniciatyvą ir tvirtino, kad valstybės parama savarankiškai dirbantiesiems yra neproporcingai maža, lyginant su parama darbo vietoms.
„Tai yra labai savalaikis pasiūlymas. Parama šiandien yra susiaurinta, remiami tik tie, kas iš tiesų yra nukentėję“, – sakė politikas.
„Aš kviesčiau valdančiuosius neskirstyti Seimo į poziciją ir opoziciją, nes mes visi ieškome geriausių sprendimų“, – teigė jis.
Už socdemų iniciatyvą balsavo 68 Seimo nariai, 6 buvo prieš, o susilaikė 57 parlamentarai.
Dar didesnės išmokos savarankiškai dirbantiesiems
Tuo tarpu Darbo partija siūlė išmoką savarankiškai dirbantiesiems padidinti iki minimalios algos, šiuo metu Lietuvoje siekiančios 642 eurus.
Pasak „darbiečio“ Aido Gedvilo, 260 eurų išmoka žemina jos gavėjų orumą, o savarankiškai dirbantieji tapo karantino įkaitais – negali vykdyti veiklos, išmaitinti šeimos, mokėti mokesčių ir paskolų.
„Šiandien šiems žmonėms reikalingi ne paguodos žodžiai, ne palinkėjimai „Laikykitės ten“, o konkretūs valdžios veiksmai, kurie leistų jiems pasijausti tiesiog reikalingais savo valstybėje“, – sakė A.Gedvilas.
Taip pat Darbo partija pasiūlė išplėsti išmokos savarankiškai dirbantiesiems gavėjų ratą, kad į ją galėtų pretenduoti tie, kurių veikla registruota 12 mėnesių iki pandemijos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas laikėsi savo.
„Ar jums neatrodo, kad toks siūlymas yra pavėluotas? Jeigu būtume apie jį diskutavę prieš metus, kai tik prasidėjo pandemija.... Dabar gi mes išeidinėjame iš pandemijos ir net jei būtų pritarta jūsų siūlymui, praktiškai įgyvendinti jam nebūtų laiko“, – teigė parlamentaras.
„Geriau vėliau negu niekada. (...) Kol kas nesame garantuoti ir apdrausti, kad pandemija tuo ir baigsis“, – jam replikavo A.Gedvilas.
Noriu, kad paklaustumėte savo kirpėjos, kaip jai sekėsi išgyventi iš 260 eurų kiekvieną mėnesį?
Parlamentaras Vytautas Bakas ragino palaikyti pasiūlymą ir teigė, kad Vyriausybei nesiseka adekvačiai įvertinti socialinių ribojimų pasekmių, nes ji daugiau orientuojasi į COVID-19 pandemijos poveikį visuomenės sveikatai.
Pasak jo, dėl to lyderystės socialiniais klausimais turi imtis Seimas.
„Noriu, kad paklaustumėte savo kirpėjos, kaip jai sekėsi išgyventi iš 260 eurų kiekvieną mėnesį? Įsivaizduokite, kad jums tektų išgyventi už 260 eurų“, – į Seimo narius kreipėsi V.Bakas.
Pasisakydamas prieš „darbiečių“ iniciatyvą M.Majauskas skaičiavo individualiai dirbančiųjų pajamas. Anot jo, pagal individualią veiklą su pažyma dirbantys žmonės per mėnesį Lietuvoje uždirba 254 eurų atskaičius mokesčius ir veiklos sąnaudas, todėl 260 eurų išmoka yra artima jų pajamų vidurkiui.
Šio pasiūlymo Seimas nepalaikė. Už jį buvo 60 politikų, prieš balsavo penki, o susilaikė 64 parlamentarai.
