„Daug organizacijų atlieka apklausas įmonės viduje, taip pat remiasi įvairiais rinkos tyrimais, siekdamos išsiaiškinti, kas motyvuoja darbuotojus. Taip, to labai reikia, norint paruošti papildomų naudų paketą, būti konkurencingais darbo rinkoje, pritraukti naujus kandidatus ir išlaikyti žmones. Tačiau neskiriant nuoširdaus dėmesio ir laiko kiekvienam darbuotojui vien iš skanėstų pilnų šaldytuvų ar sporto salių abonementų naudos nebus“, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos vadovė Aušra Bytautienė.
Motyvuotas žmogus irgi gali nekęsti darbo
Paprastai esame linkę manyti, kad motyvacija yra geras ūpas, smagi nuotaika, laimės pojūtis. Visgi, anot „OVC Consulting“ partnerio ir konsultanto Tomo Misiukonio, taip apibrėždami motyvaciją klystame.
„Dažnai iš vadovų galime išgirsti: „Noriu, kad žmogaus akys degtų“. Tokią būseną jie tarsi tapatina su buvimu motyvuotu, bet iškart noriu nuraminti, o gal nuvilti – taip nebūna. Mes negalime visą laiką būti tomis „degančiomis akimis“, kitaip tariant, negalime išbūti visuomet „pike“ arba, atvirkščiai, „duobėje“. Motyvuotas žmogus lygiai taip pat kartais gali nekęsti savo darbo arba, atvirkščiai, surauktas veidas nereiškia būti nemotyvuotam“, – komentuoja T. Misiukonis.
Jis sako, kad tiksliausias motyvacijos apibrėžimas yra noras dėti pastangą. „Štai, ką labai svarbu suvokti: kokie motyvai žmones skatina tą pastangą dėti. Tai nėra paprasta. Apskritai mes nelabai galvojame apie savo norų kilmę. Galiu sakyti, kad noriu, bet iš kur tas noras atėjo – nežinau. Dar daugiau, žmonės ne visada aiškiai gali išsakyti savo norus ir dažniausiai kalba apie juos nekonkrečiai, abstrakčiai“, – pastebi konsultantas.
Anot jo, lygiai tokioje pačioje situacijoje atsiduriame ir paprašyti įvardyti dalykus, kas mus motyvuoja darbe.
„Vadovas paklausia: „Tai ko jūs norite, kad daugiau stengtumėtės?“. Ir ką dažniausiai išgirstame? Kokiame sektoriuje bedirbtume, vyrauja: „gera atmosfera“, „faina komanda“, „darbas iš namų“, „pinigai“, bet nė vienas jų nekalba apie žmonių unikalius poreikius“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Skatinkime prisiminti realias situacijas
T. Misiukonis sako, kad klausimas „Kas tave motyvuoja?“ – bendras ir nepadedantis išsiaiškinti tikrųjų motyvacijos šaltinių.
„Alternatyvų, kaip paklausti, kad galėtume kur kas geriau suvokti realius žmonių norus, ne viena. Pavyzdžiui: „Kokiais atvejais jauti, kad labiausiai nori dėti pastangą į savo darbą? Papasakok savo kelias pastarojo meto sėkmės istorijas. Ką darei, kad tai būtų sėkmė? Kokioms sąlygoms esant tu būni veiklos „pike“ ir kas nutinka, kai atsiduri „duobėje“? Ką tuo metu darai? Kaip savyje randi noro iš tos „duobės“ išsikapstyti? Kokie dalykai darbe tave įkvepia? Kaip apibūdintum šį įkvėpimą? Kitaip tariant, visais šias klausimais mes paskatiname žmogų pagalvoti apie tam tikrų motyvuojančių arba kaip tik demotyvuojančių poelgių kilmę, kas sužadina vienaip ar kitaip pasielgti tam tikrose situacijose“, – patarimais dalijasi T. Misiukonis ir priduria, kad labai svarbu išsiaiškinti, ką žmogus daro, norėdamas išlipti iš „duobės“, kas jį skatina iš jos išlipti, tai duoda labai daug įžvalgų.
Dar vienas būdas, pataria konsultantas, – panagrinėti „pakilimų“ ir „nuopuolių“ istoriją, t. y. išsiaiškinti – kada darbuotojas buvo aukščiausiuose ir žemiausiuose savo motyvacijos pikuose, ir pasigilinti, kas tuo metu reikšmingo įvyko. „Pavyzdžiui, gal kaip tik tuo metu pasikeitė vadovas. Tuomet klausimas – kaip tai paveikė darbą? Gal darbuotojas gavo daugiau atsakomybių? Jei taip – vadinasi, tai žmogų motyvuoja. Tokį pratimą gali atlikti ir kiekvienas darbuotojas savarankiškai, kad pats geriau suvoktų savo motyvacijos šaltinius ir galėtų juos išreikšti“, – rekomenduoja T. Misiukonis.
Išsiaiškinus šiuos dalykus, sako A. Bytautienė, kitas svarbus žingsnis – abipusiai sutarti, kaip tiek vadovas, tiek darbuotojas gali prisidėti, kad tie norai būtų realizuojami ir reguliariai su darbuotojais kalbėtis bei atnaujinti informaciją.
„Jei turite individualų pokalbį su darbuotoju kartą per mėnesį – būtinai palieskite ir šiuos klausimus. Galima ir dar dažniau, o pastebėjus, kad kolega buvo atsidūręs minėtoje „duobėje“ – aptarkite, kaip pavyko atsigauti, ilgai nelaukdami. Ir, žinoma, su gauta informacija būtina dirbti. Tai nereiškia, kad ko darbuotojas bepanorės, tą ir įgyvendinsime, bet reikia aptarti organizacijos galimybes, parodyti interesą darbuotojui pagelbėti. Be to, tikėtina, kad dauguma atvejų darbuotojo motyvacija bus susijusi ne su materialiais dalykais, taigi tiesiog tam reikės skirti atitinkamą dėmesį. Blogiausia, ką galite padaryti – klausti darbuotojo, sužinoti jo tikrąsias motyvacijos priežastis ir šią informaciją tiesiog pasidėti į stalčių“, – pataria PVPA vadovė.
