Penktadienį Japonijos jena rekordiškai sustiprėjo dolerio atžvilgiu – per savaitę jos vertė išaugo net 3,6 proc.
Tekančios Saulės šalies valiuta dolerio atžvilgiu pradėjo stiprėti dar praėjusių metų pabaigoje, kuomet Japonijoje stiprėjo jau penkiolika metų trunkanti defliacija.
Japonijos centrinis bankas dėl šios priežasties buvo priverstas imtis kraštutinės priemonės – neigiamos bazinės palūkanų normos nustatymo.
Vis daugiau investuotojų pradeda pirkti jenas, o tai skatina net keletas priežasčių.
Nenuspėjama Kinija
Investuotojai vis greičiau išeidinėja iš besivystančių šalių rinkų ir investuotoja į turtingų valstybių, tokių kaip Japonija, aktyvus matydami Kinijos ūkio apsukų lėtėjimą ir Pekino politikos nenuspėjamumą.
Kinijos paslaugų sektoriuje dabar pastebimas augimas, tačiau jis irgi lėtėja, o investuotojai abejoja šalies vyriausybės pajėgumu kompensuoti kritusias gamybos apimtis didėjančiu vidaus vartojimu.
Investuotojai abejoja Kinijos pajėgumu kompensuoti kritusias gamybos apimtis didėjančiu vidaus vartojimu.
Be to, nuo šių metų pradžios pasaulio rinkose vis garsiau šnekama apie Kinijos juanio devalvaciją.
„Mažai kas abejoja, kad anksčiau ar vėliau, per artimiausią dešimtmetį, Kinija bus priversta pereiti prie plaukiojančio juanio valiutos kurso“, – įsitikinęs buvęs vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Kennethas Rogoffas.
Pinganti nafta
Investuotojai savo žvilgsnius nukreipė į patikimesnius aktyvus matydami žemas naftos kainas ir jos atsargų didėjimą.
Amerikos naftos instituto (API) duomenimis, naftos atsargos JAV praėjusią savaitę išaugo 7,8 mln. barelių.
Visą pirmąją vasario savaitę investuotojai kalbėjo apie galimą naftos gavybos mažinimą, didėjanti tikimybei, jog šiuo klausimu susitars OPEC šalys ir Rusija. Vis dėlto dabar vis labiau abejojama, ar toks sprendimas bus priimtas.
Patikimos valiutos
Nafta, Kinija ir JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą yra trys pagrindiniai veiksniai, kodėl investuotojai bėga iš besivystančių šalių rinkų, o užuovėją mato stipriose valiutose: jenoje, eure, svare ir Šveicarijos franke.
Japonija ne vienintelė šalis, kurios centrinis bankas nustatė neigiamą bazinę palūkanų normą. Dar 2015 m. Šveicarija palūkanų normą sumažino nuo 0,25 iki 0,75 proc. ir atsisakė minimalaus nacionalinės valiutos kurso lygio euro atžvilgiu. Tačiau frankas vis dar yra pervertinas, o tai didina defliacijos riziką.
„Investuotojai dabar ieško vertingų aktyvų, kuriais tradiciškai buvo auksas ir Šveicarijos frankas. Tačiau auksas nėra panacėja, jis kotiruojamas doleriais ir dėl to labiau reaguoja į jo svyravimus“, – perspėja Rusijos investicinės bendrovės „Freedom Finace“ vadovas, atsakingas už operacijas šalies finansų rinkoje, Georgijus Vashenko.
Pasaulinis valiutų karas
Dar sausį finansų naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai perspėjo, kad artimiausiu metu gali prasidėti pasaulinis valiutų karas, o stiprėjanti jena gali išprovokuoti ne tik Japonijos, bet ir ES reguliatorius, aktyvinti pinigų politiką.
Nuo sausio pabaigos euras JAV dolerio atžvilgiu jau sustiprėjo 3,4 proc.
„Valiutų karas tęsiasi. Jeigu doleris ir toliau silpnės, Europos ir Japonijos centriniai bankai grįš į žaidimą“, – sako finansinių paslaugų bendrovės „State Street Global Markets“ ekspertas Li Ferridhas.
Valiutų karas gali būti itin nuožmus. Japonijos centrinis bankas net yra pasiryžęs pakartotinai įvesti vartojimo mokestį, jeigu jenos kursas toliau augs, o defliacija šalyje stiprės.
„Prekiautojai valiutomis vis garsiau šneka apie valiutų karus. Egzistuoja nuomonė, kad jau ne viena valstybė nusprendė pasinaudoti nacionalinių valiutų devalvacija kaip priemone didinti eksportą ir kartu savo BVP. Koks bus ECB ir Japonijos CB atsakas, pamatysime jau greitai“, – sakė G.Vashenko.
