V.Šapranausko atvaizdas buvo siejamas su keliomis verslo sferomis. Jis vedė televizijos žaidimą „Taip arba Ne“, todėl jo atvaizdas puošia to paties pavadinimo loterijos bilietus. Loteriją organizuojančios bendrovės „Žalgirio loto“ atstovai kol kas nežino, kaip elgsis su bilietais, nes jų atspausdintas labai daug. Aktorius Lietuvoje taip pat reklamavo verslo kostiumų liniją „Pierre Cardin“, kurios reklaminiu veidu Lietuvoje tapo 2011 m.
„Asociacijos, kurias sukelia toks loterijos bilietas, yra labai tolimos nuo sėkmės, džiaugsmo ir vilties“, - sakė M.Lapinskas.
 |
| Mindaugas Lapinskas |
Rinkodaros specialisto Mindaugo Lapinsko teigimu, vertinant garsaus žmogaus atvaizdo naudojimą po jo mirties svarbūs ir teisiniai, ir rinkodaros aspektai: „Iš teisinės pusės, jeigu buvo sutartis dėl atvaizdo naudojimo, už kurią asmuo gavo dalį pajamų, ta teisė pereina paveldėtojams ir jie sprendžia, ką daryti toliau. Tačiau iš rinkodaros pusės, tai labai slidi tema, nes žmonių emocijos yra tokios stiprios ir paveiktos paskutinių įvykių, kad vertė, kurią tas atvaizdas sukuria, yra abejotina. Pavyzdžiui, asociacijos, kurias sukelia toks loterijos bilietas, yra labai tolimos nuo sėkmės, džiaugsmo ir vilties“.
Pasak jo, bet koks žinomas veidas suteikia atpažįstamumą, todėl trumpuoju laikotarpiu produktą populiarinti galima. „Jeigu „Apple“ sugalvotų paleisti reklamą su Steve'o Jobso nuotrauka, tai tikėtina, kad bent jau kalbų apie tai būtų daug“, – 15min.lt teigė M.Lapinskas.
Paklaustas, ar yra pavyzdžių, kai mirusio žmogaus vardas padėdavo ilgam padidinti pardavimus, pašnekovas prisiminė madų ir parfumerijos verslą: „Tose kategorijose, kuriose produktas labai tiksliai ir dailiai integruojasi į kūrėjo gyvenimą, jis gali populiarėti net kūrėjui mirus. Pavyzdžiui, Coco Chanel kvepalai nemirė, o gal net dar labiau išpopuliarėjo, po pačios Chanel mirties. Žmonės, negalėdami prisiliesti prie gyvos asmenybės, prisiliečia prie jos kūrinio“.
 |
| Vytautas Šapranauskas ir Emilis Vėlyvis |
V.Šapranausko atveju tai galėtų būti filmai, kuriuose jis vaidino. Internete neseniai išplatinti naujausio Emilio Vėlyvio filmo „Flight redirected“ kadrai. Tai paskutinis kino filmas, kuriame spėjo nusifilmuoti V.Šapranauskas. Jis kino teatruose pasirodys tik kitų metų pradžioje.
„Tokia reklama būtų organiška. Tai integrali žmogaus gyvenimo dalis. Jeigu „Apple“ išleistų kokį nors produktą ir jį pristatytų kaip paskutinį, kurį palaimino S.Jobsas, tai būtų žmogaus darbų tęstinumas. Jei kalbame apie loterijos bilietus arba „Pierre Cardin“ kostiumus, tai visi suprantame, kad V.Šapranauskas iš esmės paskolino savo vardą. Visi supranta, kad jis tai darė ne todėl, kad jam būtų labai artimos vertybės loterijos arba drabužių prekės ženklo, o dėl to, kad bendrovės jam mokėjo pinigus. Abejoju, ar pasaulyje yra atvejų, kai ne kūrėjui, o produkto reklaminiam veidui mirus, kompanija pasistengtų jį dar labiau išnaudoti“, – sakė M.Lapinskas.
V.Šapranauskas per trejus metus taip ir nebuvo užsukęs pasirašyti sutarties.
Tuo tarpu pačiam V.Šapranauskui papildomi pinigai už kūrinių atlikimą rūpėjo mažai. Kaip 15min.lt sakė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „AGATA“ atstovė Asta Dapkutė, V.Šapranauskas per trejus metus taip ir nebuvo užsukęs pasirašyti sutarties. „Atlikėjams sukauptas atlyginimas saugomas trejus metus, kol jie pasirašo sutartį. Vytautas nebuvo pasirašęs su mumis sutarties, tačiau mes turime sukaupę informaciją, ką jis yra atlikęs. Atlikėjų gretutinės teisės yra saugomos 50 metų nuo pirmo atlikimo. V.Šapranausko kūriniai, kurie suksis eteryje, ir toliau generuos pajamas. Tam, kad teisių paveldėtojai gautų priklausančias išmokas, jiems reikia pasirašyti narystės sutartį“, – teigė A.Dapkutė.
