Lietuvos banko (LB) paskelbtais duomenimis, šiemet per tris ketvirčius įmonių turto draudimo įmokų sumos pasiekė 48,23 mln. Eur ir augo daugiau kaip 39 proc., palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu, išmokėtų sumų skaičius pagal patirtus draudiminius įvykius augo net 51 proc., ir sudarė 23,26 mln. Eur. Dar labiau – 65 proc. – didėjo įvykių skaičius: nuo 9416 (2021 m. III ketv.) iki 15537 (2022 m. III ketv.).
Pasaulinės draudimo brokerės „Aon“ ekspertai teigia, kad Lietuvoje, tradiciškai vertinamoje kaip ramus regionas, turto draudimo įmokų augimas pastebėtas tik pastaruoju metu, kai kelti kainas pradėjo perdraudikai. Nors Lietuvoje įmonių turto draudimo tarifai šiemet augo 10-25 proc., „Aon Baltic“ rizikos valdymo vadovas Nerijus Jakiūnas pastebi, kad tai nėra aukščiausias augimas pasaulyje. Žymiai daugiau – iki 40 proc. – tarifai augo tose pasaulio šalyse, kuriose dažniau siaučia gamtos stichijos ir gerokai aukštesnė žemės drebėjimų, audrų, ar potvynių tikimybė.
Brokeriai atkreipia dėmesį, kad analizuojant LB skelbiamą įmonių turto draudimo statistiką būtina įvertinti keletą aspektų, išskiriančių 2022 metus iš ankstesnių laikotarpių. Draudimo įmonės visame pasaulyje derinasi prie išaugusios infliacijos ir padidėjusių turto draudimo sumų – dėl to tenka didinti kapitalą ir ieškoti papildomų lėšų perdraudimui. Tai, savo ruožtu, turi įtakos draudimo tarifų didinimui. Be to, draudžiant įmonių turtą, įmonių vadovams svarbu suprasti, kaip pasikeitė Lietuvos rizikingumo vertinimas.
Dėl sukrėtimų Vidurio ir Rytų Europoje draudikai žiūri į regioną pro padidintą stiklą
N.Jakiūnas atkreipia dėmesį, kad pasaulyje veikiančios draudimo ir perdraudimo įmonės Lietuvą bei visą Vidurio ir Rytų Europą priskiria vienai rizikos kategorijai.
„Geopolitinė situacija neigiamai veikia draudikų norą drausti įmonių turtą Baltijos šalyse, ypač atsargiai vertinami prašymai apdrausti energetikos ir infrastruktūros objektus. Dėl sudėtingos rizikos gauti geras draudimo sąlygas tokiems objektams ir ramiais laikotarpiais nebūdavo lengva, o pasikeitusi aplinka situaciją dar labiau komplikavo, todėl norint apdrausti turtą įmonėms tenka mokėti aukštesnes įmokas arba siaurinti draudimo apsaugos apimtį“, – aiškina N.Jakiūnas.
„Aon Baltic“ atstovas atkreipia dėmesį, kad augančioms įmonių turto draudimo įmokoms įtakos turėjo ir tai, kad sutrikus tiekimo grandinėms dabar įmonės stengiasi iš anksto pasirūpinti didesniais žaliavų kiekiais , taip formuodamos saugesnius buferius, o kartu didindamos apdraudžiamo turto vertę.
Didžiausią įtaką įmonių turto draudimo įmokų augimui padarė pabrangusios statybinės medžiagos ir darbų kainos
Pasak N.Jakiūno, didžiausią įtaką įmonių turto draudimo įmokų augimui padarė išaugusios žaliavų, statybinių medžiagų ir darbų kainos.
„Įmonių turtas draudžiamas atstatomąja verte, todėl kaskart tenka įvertinti, kaip per metus gali keistis medžiagų ir statybos darbų kaina“, – aiškina draudimo ekspertas.
Anot N.Jakiūno, klysta tie, kurie turto draudimo sutartis atnaujina neperskaičiavę draudimo sumų arba dirbtinai jas mažindami, siekdami sumokėti kuo mažesnę draudimo įmoką.
„Infliacija paveikė ne tik pastatų statybos ar žaliavų įsigijimo kainas, bet ir įrengimų, inventoriaus įsigijimo kaštus, o tai tiesiogiai veikia turto draudimo sumų augimą, – pasakoja „Aon Baltic“ atstovas. – Naivu tikėtis, jog draudimo ekspertai nesupras, nesuskaičiuos ar nepastebės klaidingų draudimo sumų – žalos atveju ekspertai visada patikrins, ar suma atitinka apdrausto turto vertę, ir atitinkamai taikys arba netaikys išmokos mažinimo sąlygą.“
N.Jakiūnas pastebi, kad tarp Lietuvos verslininkų vis dar gajus nusistatymas, kad draudimo paslaugos turi „atsipirkti“, ir jei draudimo bendrovei trumpuoju laikotarpiu verslininkas sumoka daugiau, nei gauna draudimo išmokų, toks draudimas jam atrodo netinkamas.
„Bandymas ieškoti draudimo sutarties, kuri visada „atsipirktų“, rodo nepakankamą suvokimą, kokia tikroji draudimo apsaugos paskirtis ir nauda, – teigia N.Jakiūnas. – Kiekvienais metais draudimo sutartis bus „pelninga“ tik kažkuriai vienai sutarties šaliai – klientui arba draudimo bendrovei. Draudimas – tai ne kontraktas, kuriam pasibaigus abi šalys skaičiuotų tik pelną. Naudojantis draudimo paslauga įmokos mokamos kasmet ir jei neatsitinka įvykių, daliai įmonių atstovų gali atrodyti, kad buvo mokama tuščiai. Tačiau menkiausias draudiminis įvykis paprastai atneša žalos, kurios suma daug kartų viršija įmokų sumas.“
Padaugėjo didesnių žalų skaičius
Lietuvoje po kelerių ramesnių metų, kai draudiminių įvykių įmonių turto draudime nebuvo itin daug, šiemet pastebimas didesnių žalų, viršijančių 5 mln. Eur, skaičiaus augimas. Jei 2000 – 2015 m. tokių įvykių Lietuvoje rinkoje buvo reta, tai per pastaruosius kelerius metus jų priskaičiuojama daugiau kaip 5. Didžiausius nuostolius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sukelia gaisrai ir gamtinės nelaimės – šios priežastys sudaro iki 10 proc. visų įvykių, o draudimo išmokų sumose siekia apie 85 proc.
Draudimo eksperto teigimu, nepaisant akivaizdžiai išaugusių įmokų už įmonių turto draudimą, apdraudžiamo turto pobūdis išliko panašus – 60 proc. jo sudaro nekilnojamas turtas, ir 40 proc. – kilnojamasis: įrenginiai, atsargos, produkcija. Absoliučią dalį draudžiamo turto toliau sudaro tie objektai, kuriuos privalu drausti pagal sutartinius įsipareigojimus arba finansinių institucijų reikalavimus. Vis dėlto, draudimo ekspertas pastebi po truputį stiprėjantį supratimą apie draudimo paskirtį.
„Pamažu auga įmonių vadovų supratimas apie draudimo suteikiamą apsaugą. Ją išskiria kompleksinis rizikų vertinimas, kuriuo nustatoma, kokios rizikos bus valdomos draudimo pagalba, o kurios lieka įmonės atsakomybėje kaip toleruotinos ir nedarančios esminės įtakos veiklos tęstinumui. Suprantama, kad kompleksiniai draudimo sprendimai dažnu atveju būna brangesni, lyginant su anksčiau darytais „ekonominiais“ sprendimais ir tikslu kuo daugiau sutaupyti“, – reziumuoja N.Jakiūnas.
