Net jeigu Atėnai ir nuspręs surengti referendumą dėl susitarimo su tarptautiniais skolintojais sąlygų ir likimo euro zonoje, graikai dėl šviesesnės ateities privalėtų pritarti pasilikimui vieningos Europos valiutos erdvėje.
Tai nereiškia, kad ekonomistai, kalbėdami apie Graikiją, visiškai atmeta valstybės bankroto ar valiutų sąjungos palikimo tikimybę. Dabartinėje Graikijos teritorijoje dar IV a. pr. Kr. buvo užfiksuotas pirmasis valstybės bankroto atvejis. 1829 m. savo nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos iškovojusi šiuolaikinė Graikija per visą savo istoriją buvo paskelbusi bankrotą keturis kartus.
1829 m. savo nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos iškovojusi šiuolaikinė Graikija per visą savo istoriją buvo paskelbusi bankrotą keturis kartus.
Maža to, nuo 1945 m. daugiau negu 70 pasaulio valstybių paliko įvairias valiutų sąjungas.
Argumentai už Graikijos išėjimą iš euro zonos visada skambėjo patraukliai. Tačiau nereikia pamiršti, kad visų pirma Graikija niekada ir neturėjo įsivesti euro, nes neatitiko ES numatytų fiskalinių reikalavimų.
Be to, dažniausiai valiutų sąjungas paliekančios valstybės, norėdamos atgaivinti savo ūkius, privalo devalvuoti nacionalines valiutas, kad būtų padidintos eksporto apimtys.
Vis dėlto, sugrįžimas prie drachmos Atėnus nustumtų į dar didesnę suirutę. Nors kai kada bankrotai valstybėms ir atveria kelią į tolesnį ūkio augimą, tačiau tai tikrai nėra ekonominis dėsnis.
Tikėtina, kad krentanti valiutos vertė ir nestabili vyriausybė tikrai neprisidėtų prie Graikijos atsigavimo.
Ekonomistai ir finansų ekspertai sutaria, jog Graikiją gali išgelbėti tik visiškai naujas verslo modelis.
Tokie Graikijos ūkio sektoriai kaip turizmas, laivininkystė ar žemės ūkis, iki šiol užima nedidelę dalį šalies ekonomikoje ir dėl to devalvuota valiuta Atėnams neatneštų didelės naudos. Ekonomistai ir finansų ekspertai sutaria, jog Graikiją gali išgelbėti tik visiškai naujas verslo modelis.
Kita kliūtis, kuri trukdytų Graikijai pajusti devalvacijos naudą, yra ekonominė depresija, kurią išgyveno ši Pietų Europos valstybė. Valstybės bankrotas ir sugrįžimas prie drachmos Graikijos BVP sumažintų 10 proc.
Iš pirmo žvilgsnio šis skaičius neatrodo didelis, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo dabartinės ekonominės krizės pradžios Graikijos ekonomika jau susitraukė daugiau negu ketvirtadaliu. Papildomas 10 proc. ūkio nuosmukis reikštų politinį ir ekonominį chaosą Atėnuose.
Be to, euro zonos palikimas turėtų neprognozuojamas pasekmes Graikijos buvimui ES. Graikijai, esančiai Europos pietrytiniu forpostu, ES suteikiamo saugumo reikia gerokai labiau, negu ES reikia Graikijos.
