Apskaičiuota, kad vieno pabėgėlio metinis išlaikymas Vokietijai kainuos apie 12,5 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuotas maitinimas, apgyvendinimas, mokymas ir mėnesinės stipendijos skyrimas.
Tačiau ilguoju laikotarpiu išleisti pinigai gali atsipirkti, kadangi dauguma pabėgėlių iš Sirijos yra išsilavinę ir jauni.
Apskaičiuota, kad vieno pabėgėlio metinis išlaikymas Vokietijai kainuos apie 12,5 tūkst. eurų.
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad jie yra jauni ir, kad ateityje jie dar dirbs daug metų, tikėtina, kad po kiek laiko ta finansinė našta atsipirks mokesčių ir prisidėjimo prie ekonomikos kūrimo pavidalais“, – sako Oksfordo universiteto Migracijos politikos ir visuomenės centro ekonomistas Carlosas Vargas-Silva.
Migracijos politikos instituto Europos skyriaus prezidentas Demetriosas Papademetriou tvirtina, kad ekonominę pabėgėlių priėmimo naudą Vokietijai pajus, tačiau ne iš karto, o mažiausiai po trejų penkerių metų.
Tačiau norėdama gauti ekonominę naudą bet kuri pabėgėlius priimanti šalis turi investuoti į juos – suteikti prieglobstį ir juos apmokyti.
Vokietijos darbo jėga sparčiai sensta ir traukiasi. Apskaičiuota, kad jeigu imigrantai nebevyktų į Vokietiją, jos dirbančiųjų skaičius sumažėtų nuo dabartinių 45 mln. iki 36 mln. per penkiolika metų.
Vokietijai reikalingi nauji darbuotojai, kurie užpildys biurus ir gamyklas bei mokės įmokas į pensijų sistemą.
Kitaip tariant, Vokietijai reikalingi nauji darbuotojai, kurie užpildys biurus ir gamyklas bei mokės įmokas į pensijų sistemą.
Neigiamos demografinės tendencijos numatomos ir Vidurio bei Pietų Europos šalims, nors čia galimas imigrantų priėmimas kelia ir dideles politines aistras.
Ekspertai įsitikinę, kad Vokietija turi galimybę parodyti, kaip reikia racionaliai tvarkytis ir kalbėti apie masinę imigraciją.
Vienas iš balsų, pasisakančių už pabėgėlių priėmimą, yra automobilių gamybos koncerno „Mercedes – Benz“ vadovas Dieteris Zetsche. Neseniai kalbėdamas apie pabėgėlius jis teigė, kad „jie yra būtent tie žmonės, kurių ieškome“.
