Nuo 2009 m. gyvuojančioje įmonėje „Ekotermas“ šiuo metu darbuojasi 5 žmonės. Apie 70 proc. produkcijos įmonė „Ekotermas“ parduoda Lietuvoje, 30 proc. eksportuoja į Latviją, Ukrainą, Lenkiją. Pastaruoju metu nedidelei, granulinius, grūdinius ir pramoninius degiklius gaminančiai įmonei teko nugalėti įvairius iššūkius. Didžiausiais iššūkiais pardavimų augimui A. Nečionis vadina sumažėjusią gamtinių dujų kainą ir išaugusią konkurenciją – rinkoje pagausėjo degiklių iš Lenkijos.
„Nepaisant šių faktorių, įmonės apyvarta kasmet auga apie 5 proc.“ – džiaugiasi nuo 2009 m. veiklą vykdančios įmonės direktorius.
Kas padėjo įmonei išlikti sėkmingai? „Ekotermo“ vadovas įvardija kelis faktorius: prisitaikymą prie rinkos situacijos, įsiklausymą į klientų pageidavimus ir sėkmingą bendradarbiavimą su mokslo bei studijų institucijomis. Prieš porą metų kartu su Baltijos pažangių technologijų instituto mokslininkais „Ekotermas“ sėkmingai įgyvendino projektą „Biokuro degiklio prototipo sukūrimas“.
Dirbdami kartu su mokslininkais sutaupėme daug laiko – produktą sukūrėme greičiau, nei būtume užtrukę kurdami patys.
„Dirbdami kartu su mokslininkais sutaupėme daug laiko – produktą sukūrėme greičiau, nei būtume užtrukę kurdami patys. Įmonėje dirba nedaug žmonių, kartais tenka užsiimti ir netiesiogine veikla, todėl svarbu, kad projekto metu galėjome koncentruotis į savo darbus, kol degiklio kūrimu rūpinosi mokslininkai. Galiausiai sukūrėme produktą, kuriuo dabar sėkmingai prekiaujame. Artimiausiuose mūsų planuose – 5–6 nauji produktai, todėl neatmetame galimybės vėl bendradarbiauti su mokslo atstovais“, – sako A. Nečionis.
ES investicijų priemonė paskatino bendrauti su mokslininkais
Pasak verslininko, sukurti šį produktą įmonę paskatino parodų ir pristatymų metu sutikti žmonės, kurie išreiškė pageidavimą naudotis tokiu biokuro degikliu, kuris nebūtų susietas su konkrečia biokuro rūšimi.
„Pavyzdžiui, ūkininkai pageidavo kūrenti ne tik medžio granulėmis ar anglimis, bet ir nebetinkančiais maistui grūdais. Galima sakyti, kad šis produktas gimė iš noro išgyventi“, – pripažįsta verslininkas.
Bendra su VU mokslininkais įgyvendinto projekto vertė – 5792,40 Eur. Iš jų 80 proc. siekusį finansavimą – 4633,92 Eur – įmonė gavo pagal Ūkio ministerijos administruojamą ES investicijų priemonę „Inovaciniai čekiai“.
„Apie „Inovacinius čekius“ sužinojau internete, domėdamasis ES investicijų priemonėmis. Atitikome įmonėms keliamus reikalavimus ir tuo metu kūrėme naują produktą, todėl ir nusprendėme pasinaudoti galimybe gauti finansavimą. Ši priemonė – svarus ir apčiuopiamas indėlis kuriant degiklį“, – teigia A. Nečionis.
Išvaduoja nuo fizinio darbo
Įmonės „Ekotermas“ vadovas pasakoja, kad savo kuriamais produktais įmonė daugelį žmonių gelbėja nuo fiziškai sunkaus ir monotoniško kūriko darbo. Įvairius degiklius katilams gaminančios įmonės vadovas įsitikinęs, jog būsto šildymas turi būti ne kančia, o malonus užsiėmimas.
„Degikliai, kuriuos gaminame mes, ypač aktualūs aktyviems, užsiėmusiems, darbus turintiems žmonėms. Jiems nebereikia keltis prieš darbą ar skubėti po jo kūrenti pečiaus – jie išlaisvinami iš kasdienės priežiūros. Namai neatšąla ir jaučiama daugiau komforto“, – įsitikinęs verslininkas.
Pasak jo, „Ekotermo“ degiklius naudoja ir įmonės, ir privatūs asmenys, kurie yra įsigiję malkomis tinkamus kūrenti kieto kuro katilus.
„Paprastai tokie katilai tarnauja 12–14 metų. Daugelis žmonių tik prieš keletą metų sužinojo apie galimybę automatizuoti šiuos katilus įdiegus specialų priedėlį – degiklį. Tai leidžia šiuos katilus kūrenti granulėmis (biokuru) ir išvengti kūriko darbo“, – sako A. Nečionis.
Anot įmonės vadovo, norint patalpose palaikyti nuolatinę šilumą, anksčiau tekdavo katilus malkomis papildyti 2–3 kartus per dieną, o kūrenant granulėmis pakanka kartą per savaitę jomis užpildyti specialų bunkerį.
Apie ES investicijų priemonę „Inovaciniai čekiai“
Priemonės tikslas – skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti jau pradėtas kartu vykdyti mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas bei paskatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir pasinaudoti bendradarbiavimo su mokslininkais teikiamomis galimybėmis.
Iš viso iki 2020 m. projektams pagal priemonę „Inovaciniai čekiai“ įgyvendinti numatoma skirti i 10,137 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Finansavimo dydis priklauso nuo įmonės dydžio: didelei įmonei skirimas finansavimas siekia nuo 25 % iki 50 % fiksuotos sumos; vidutinei įmonei – nuo 35 % iki 60 %; labai mažai ir mažai įmonei – nuo 45 % iki 70 %.
Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) šių metų sausio mėn. paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“. Kvietimui numatyta investicijų suma– 2,5 mln. eurų. Paraiškas įmonės kviečiamos teikti iki 2017 kovo 16 d. 16 val.
Iki 2020 m. numatoma skelbti keturis kvietimus teikti paraiškas pagal šią priemonę. Iš viso iki 2020 m. projektams pagal priemonę „Inovaciniai čekiai“ įgyvendinti numatoma skirti i 10,137 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Daugiau informacijos apie priemonę „Inovaciniai čekiai“ galima rasti Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt), MITA (www.mita.lt) arba ES investicijų (www.esinvesticijos.lt) svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
