Kaip tikslingai ir sėkmingai – pagal kartų poreikius – suteikti grįžtamąjį ryšį aiškinosi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai Aistė Andrijauskaitė, Brigita Baublytė, Vytenis Morkūnas ir prof. Vita Akstinaitė.
Tyrimo metu tyrėjai siekė išsiaiškinti, iš ko svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, kokiu dažnumu, kas ir kokioje aplinkoje jį turėtų teikti. Interviu (kokybiniame tyrime) dalyvavo dešimt Z kartos (g. 1996 - 2010 m.), bei dešimt Y kartos atstovų (g. 1979 - 1995 m.), o papildomoje socialinių tinklų analizėje (kiekybiniame tyrime) dalyvavo 80 tiriamųjų.
Grįžtamasis ryšys Z ir Y kartoms skiriasi
Atviras ir nuoširdus pokalbis su vadovu Z kartos atstovams leidžia jaustis saugiau ir labiau įtrauktiems į įmonės veiklą, o tai iš esmės skatina darbuotojų lojalumą. Apklausus Z kartos atstovus, galima drąsiai teigti – jiems grįžtamasis ryšys darbovietėje yra vienas svarbiausių aspektų. Dauguma iš jų (90 proc.) mano, kad tokie pokalbiai yra būtini jų karjeros augimui bei motyvacijai.
Vienas iš Z kartos atstovų pabrėžė: „mieliau rinkčiausi įmonę, kurioje gaučiau mažesnį atlyginimą, tačiau nuolatos turėčiau grįžtamojo ryšio pokalbius, nei tą, kurioje atlyginimas būtų aukštesnis.“ Taip yra todėl, kad šie pokalbiai padeda suprasti silpnąsias ir stipriąsias savybes, o į tai atsižvelgus greičiau pasiekti karjeros tikslus. Z kartai rūpi aptarti ne tik darbo rezultatus, bet ir jų psichologinę sveikatą, stresą ar nesutarimus komandoje.
Priešingai nei Z kartos atstovai, tik pusė Y kartos tyrimo dalyvių sutiko, kad grįžtamasis ryšys yra labai svarbus darbo aplinkoje. Kita pusė teigė – grįžtamasis ryšys daro vis mažiau įtakos ir jo poreikis mažėja: „Tai nėra labai svarbu, gera gauti, bet nebūtina.“ Dauguma tiriamųjų mano, kad grįžtamasis ryšys padeda didinti supratimą apie esančias situacijas darbe, identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias darbuotojo puses.
Pusė apklaustųjų paminėjo, kad grįžtamasis ryšys daro teigiamą įtaką motyvacijai darbe tik trumpam laikotarpiui arba gali demotyvuoti, jei grįžtamasis ryšys pateiktas netinkamai. Y karta dėl aukštų savęs vertinimo kriterijų kelia ypač aukštus bendravimo standartus ir netoleruoja, kai pokalbio metu išreiškiamas nepagarbus bendravimas.
Apie ką kalbėtis?
„Z karta yra apibūdinama kaip siekianti lyderiauti, todėl nenustebino, jog šios kartos atstovai tyrimo metu atskleidė svarbą turėti grįžtamuosius pokalbius apie jų darbo rezultatus, progresą ir karjeros galimybes įmonėje“, – teigia tyrėja B.Baublytė. Tačiau daugiau nei pusę dalyvių pasisakė, kad pokalbio metu jiems norėtųsi aptarti ir psichologinę sveikatą, emocinį stabilumą ar paprasčiausiai sulaukti klausimo „kaip tu laikaisi?“.
Y kartos atstovai grįžtamojo ryšio pokalbių metu nori kalbėti tik su darbu susijusiomis temomis: tikslai, darbo krūvis, darbo našumas, atlyginimas. Y kartos teigimu, ne su darbu susijusios temos turėtų būti aptariamos tik jei tai tiesiogiai daro įtaką darbo funkcijoms.
„Vadovaujamas pareigas užimantys ir stresą darbe patiriantys Y kartos atstovai pabrėžė, kad psichologinės sveikatos tema yra taip pat viena iš prioritetų. Tačiau pastebėjome, kad nepaisant gebėjimo prisitaikyti, Y kartos atstovai linkę užgožti emocijas, ypač jei užima aukštesnes pareigas“, – teigia A.Andrijauskaitė.
Kur ir kaip vertėtų kalbėtis?
Pokalbiai su Z karta turėtų vykti saugioje ir privačioje erdvėje, kur jie galėtų laisvai reikšti mintis. Tai galėtų būti privatus biuro kampelis (jeigu aptariami rezultatai), arba pasivaikščiojimas gryname ore (jeigu pokalbis apima daugiau temų, nei tik darbas ir jo rezultatai). „Z kartos atstovams rūpi, kai juos pagiria viešumoje – tai veikia kaip motyvuojanti priemonė stengtis dar labiau.“ – pasakoja B.Baublytė.
Y kartos atstovai išreiškė kiek kitokį poreikį – jie teikia pirmenybę individualizuotam komunikacijos metodui, nori gauti grįžtamąjį ryšį pagal poreikį, ne periodiškai. Pastebėta, kad Y karta teikia pirmenybę gyvam, neformaliam, dialogo tipo pokalbiui.
„Y karta saugo savo privatumą, todėl uždaras susitikimų kambarys vertinamas palankiau, nei bendra ofiso erdvė gauti grįžtamajam ryšiui. Viešas pagyrimas vertinamas teigiamai, jei nepažeidžiama asmeninė erdvė.“, – sako kartu su kolegomis tyrimą atlikusi A.Andrijauskaitė.
Įdomu tai, kad visi Y kartos tyrimo dalyviai sutiko, kad nori būti pastebėti, tačiau didžioji dauguma pagyrimus labiau norėtų gauti privačioje aplinkoje. Tuo metu negatyviam grįžtamajam ryšiui gauti teikia pirmenybę nuotoliniams susitikimams: „susitikimui pasibaigus, gali ramiai apmąstyti ant sofos, o ne grįžti į darbą su užgniaužtomis emocijomis“.
Svarbūs – vadovai, kolegos ir pavaldiniai
Z karta mielai priimtų pastebėjimus apie jų darbo kokybę iš kitų kolegų ar partnerių – turinčių bendrų darbo projektų. Tokio tipo darbinio pokalbio, susijusio su rezultatais, Z karta tikisi turėti kartą per mėnesį, o grįžtamojo ryšio, kuris būtų susijęs su bendravimo, elgesio ypatumais darbovietėje, tikimasi dažniau. Tyrimo metu dalyviai buvo tai pažymėję: „tada, kai svarbu, be uždelsimo“.
Svarbu tai, kad su bendravimo įgūdžiais susijęs grįžtamasis ryšys yra labai laukiamas ne tik iš tiesioginio vadovo, bet ir iš tos pačios, Z kartos, atstovų.
Pastebėta, kad Y karta yra linkusi priimti grįžtamąjį ryšį iš tos pačios kartos atstovų, vyresnių asmenų arba daugiau patirties turinčių komandos narių. Grįžtamąjį ryšį tikimasi gauti bet kada esant poreikiui, taikant lankstumą, bendradarbiavimą ir nuolatinį tobulėjimą skatinančius AGILE principus.
Pusė tiriamųjų jaučiasi patogiai gaudami grįžtamąjį ryšį iš kolegų dirbančiuose kituose padaliniuose, bet tik susijusį su tiesioginėmis atsakomybėmis, kitu atveju į grįžtamąjį ryšį būtų pasižiūrėta skeptiškai. Taip pat buvo pastebėta, kad Y kartos atstovai užimantys vadovaujančias pareigas norėtų daugiau gauti grįžtamojo ryšio iš tiesioginių pavaldinių.
