Būtent todėl vyras pasiryžo įkurti keturračių klubą ir Vilniuje. Dabar visi pasirengimo darbai jau eina į pabaigą, o pirmųjų lankytojų bus laukiama jau po poros savaičių.
Kodėl ne aš?
„Aš manau, kad visada svarbiausia daryti tai, kas tau patinka. Tai žino visi, bet ne visiems pavyksta atrasti tinkamą sritį. Aš džiaugiuosi, kad man pasisekė. Visą gyvenimą dirbu su motociklais, motoroleriais ir keturračiais – tai mano aistra. Kartą teko būti Šilutėje, pažiūrėti, kaip veikia draugo įkurtas keturračių klubas. Pagalvojau, tikrai puiki pramoga – reikia tokią įkurti ir Vilniuje“, – kaip paprastai kilo verslo mintis, pasakojo V. Milaševičius.
Visą gyvenimą dirbu su motociklais, motoroleriais ir keturračiais – tai mano aistra.
Nors draugo įkurtame keturračių klube yra pasiūlos ir suaugusiems, vis dėlto, pasak V.Milaševičiaus, klubo paslaugos labiau orientuotas į vaikus. „Kai pamačiau, kaip vaikams patinka ši pramoga, kiek suteikia jiems emocijų, džiaugsmo, tikrai pagalvojau, kad reikia tokios ir sostinėje, juolab kad konkurencijos šiuo metu nėra. Taigi ir uždaviau sau klausimą – kodėl gi ne aš turėčiau tai padaryti?“ – kalbėjo verslininkas.
Ilgos vietos paieškos
Markizo Karabaso keturračių klubo mintis gimė prieš kiek daugiau nei metus, tačiau viena didžiausių kliūčių ją realizuoti, pasak idėjos autoriaus, buvo vietos paieška. Kol surado tobulą vietą savo verslui – 12 km nuo Vilniaus centro esantį Juodalaukio kaimą, idėjos autoriui teko paplušėti. Buvo svarbus ir pats vietos tinkamumas tokiai pramogai, ir atstumas iki Vilniaus, ir susisiekimas.
„Juodalaukio kaimas nėra taip toli, kaip gali pasirodyti. Iki minėtos vietos galima nukeliauti visuomeniniu transportu. Tai mums buvo vienas iš svarbiausių kriterijų. Aišku, daug kas šiais laikas važiuoja automobiliais, tačiau galvojome ir apie klases, kurios galbūt važiuos iš mokyklos. Siekėme, kad būtume patogiai privažiuojami visiems“, – dėstė V. Milaševičius.
Aišku, reikėtų pabrėžti, kad su mažamečiais privalės būti ir suaugusieji, kurie ir prisiims atsakomybę už vaikų saugumą.
Paklaustas, ar ši pramoga bus orientuota tik į vaikus, V.Milaševičius neigė. „Mes turime pačių įvairiausių keturračių – tinkamų ir vaikams nuo šešerių metų, ir paaugliams, ir suaugusiems. Aišku, reikėtų pabrėžti, kad su mažamečiais privalės būti ir suaugusieji, kurie ir prisiims atsakomybę už vaikų saugumą.
Kadangi aš pats labai mėgstu šią pramogą, galiu pasakyti, kad jau esu jas išmėginęs. Transporto priemonės jau laukia norinčiųjų papramogauti“, – kalbėjo verslininkas. Šiuo metu Markizo Karabaso keturračių klube yra 8 keturračiai – nuo mažiausio iki pačio galingiausio pasaulyje keturračio.
Transporto priemonės į Vilnių atkeliavo iš įvairių pasaulio kraštų – kai kurias verslininkas atsivežė iš minėtosios Šilutės, o kai kurios keliavo net iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Paskutiniai darbai
Tiek, kiek priklauso nuo jo paties, V. Milaševičius tikino jau atlikęs. „Žinote, juk reikia ir žemę išlyginti, reikia ir trasas nutiesti bei kalnelius padaryti, tai kainuoja nemažai laiko. Įranga ir viskas, kas nuo mūsų priklauso, jau parengta, dabar laukiame tik paskutinių statybininkų darbų užbaigimo ir jau galėsime planuoti atidarymą“, – apie tai, kokį etapą jau pasiekė, kalbėjo verslininkas.
Paprašytas atsigręžti atgal ir įvertinti, ar buvo sunku nueiti tą kelią, V.Milaševičius tikina žvalgytis nelabai norintis, bet dėl pačios idėjos – nesigaili. „Buvo iš tiesų nelengva. Nemiegodavau dieną naktį. Nuolat galvoje sukosi, kaip surasti vietą, kaip pasirinkti kuo geresnę techniką, kaip sutvarkyti vieną ar kitą dokumentą, kaimynai, žemės, leidimai... Tikrai nenorėčiau to išgyventi dar kartą, tačiau dabar – tikrai nesigailiu. Tikiuosi, kad žmonės mano darbą įvertins“, – vylėsi Markizo Karabaso keturračių klubo įkūrėjas.
Tiksliai įvardyti, kiek investicijų atsiėjo projektas, V. Milaševičius dar negalėjo, nes darbai iki galo dar nebaigti, tačiau suma, pasak vyro, bus nemaža. Savo paties lėšų idėjos realizavimui verslininkui nepakako, taigi norint įsigyti reikiamą ir svajojamą įrangą bei užtikrinti tinkamiausias ir saugiausias sąlygas važinėjimui, teko ieškoti ir išorinio finansavimo.
Svarbiems darbams ir technikos bei saugumo priemonių, tokių kaip šalmai ir kostiumai, įsigijimui reikiamų lėšų vyras gavo pasinaudojęs „Invegos“ (red. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) administruojama finansine priemone – paėmė lengvatinę paskolą iš Verslumo skatinimo fondo.
Ir tai, pasak V. Milaševičiaus, dar ne viskas. Pašnekovas tikino planuojantis dar gražinti sukurtą aplinką, tačiau tai teks vėl savo lėšomis. „Noriu, kad ten būtų jauku. Kad žmonės ten galėtų pasibūti, pasisėdėti, gal ką nors pasikepti. Taigi – darbų dar tikrai bus, bet svarbiausia, kad būtų paklausa, tada yra motyvacija ir dirbti“, – kalbėjo keturračių klubo įkūrėjas.
Paklaustas apie rimtesnius ateities verslo planus, V. Milaševičius nusijuokė – svarbiausia dabar sulaukti šio klubo atidarymo dienos, pamatyti, kaip viskas veikia, ar pramoga prigyja. Vis dėlto pašnekovas prisipažino jau šiek tiek pagalvojantis ir apie galimybę ateityje netoli sostinės atidaryti dar du Markizo Karabaso keturračių klubus – Pilaitės ir Riešės link.
