Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovai penktadienį su šalies viešbučių, restoranų, renginių, sporto klubų ir kino teatrų verslą vienijančių asociacijų atstovais aptarė atsigavimą po pandemijos bei galimybę nuo 2023 metų pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
„Siūlysime maitinimui, kultūros renginiams pratęsti šiuo metu galiojančią 9 proc. PVM lengvatą vieneriems metams, o viešbučiams, įvertinus tai, kad dalis klientų yra užsieniečiai, išlaikyti PVM lengvatą siūlysime kaip nuolatinę ir jos nepratęsti ateityje“ , – po susitikimo pranešė ekonomikos viceministras Vincas Jurgutis.
Jo teigimu, matyti, kad verslas po pandemijos pamažu atsigauna.
„Bet lygiai taip pat mūsų ministerijos specialistų parengtos analizės rodo, kad nepaisant to, kad pardavimų skaičiai grįžta į priešpandeminį lygmenį, išlaidų struktūra – darbuotojams, komunaliniams kaštams yra gerokai išaugusi, todėl verslo situacija dar nėra tokia lengva ir norime, kad jis galėtų visiškai atsistatyti ir vėliau tęsti sėkmingai veiklą be lengvatos“, – tęsė V.Jurgutis.
Jo teigimu, papildomų kaštų dėl lengvatos Lietuvos biudžetui nebus.
Be to, pasak V.Jurgučio, PVM lengvata skirta ne kainoms mažinti, o padėti verslui atsigauti. „Šių sektorių verslas buvo labiausiai paveiktas pandemijos, didelė dalis įmonių vis dar dabar grąžina per pandemiją gautas lengvatas iš Mokesčių inspekcijos, Sodros. Tad papildoma valstybės pagalba tikrai nepatrukdytų“, – kalbėjo jis.
Tiesa, anot V.Jurgučio, dalis sektorių džiaugiasi, kad galėjo mažiau kelti kainas. „Greta pandeminio iššūkio turime ir darbuotojų atlyginimų augimą, komunalinių kaštų augimą, kitų žaliavų kainų augimą. Tad verslai džiaugiasi, kad gali veikti nenuostolingai ir skaičiuoja atsigavimą artimiausiais metais, o mūsų, kaip valstybės, tikslas padėti atsigauti“, – apibendrino jis.
Viceministras pastebėjo, kad turime išlikti konkurencingi, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kad žmonės rinktųsi Lietuvą poilsiui.
Netiki, kad metai ką nors pakeis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė po susitikimo kalbėjo, kad karas padarė labai didelę įtaiką. Tačiau nors įmonių apyvartos gerėja, stipriai didėja ir sąnaudos.
Todėl PVM lengvatą pratęsti dar metams asociacijai buvo itin svarbu, mat po statybų sektoriaus toliau maitinimo sektorius rikiuojasi pagal bankrotų skaičių. Jos teigimu, per pirmą ketvirtį užregistruoti 46 bankrotai. „Nusitemps ir paskolas, ir atidėtus mokesčius, ir Vyriausybei iš to jokios naudos“, – teigė E.Šiškauskienė. Jei lengvata nebūtų pratęsta, jos skaičiavimais, kainos maitinimo sektoriuje augtų apie 10 proc.
Tiesa ji netiki, kad metai išgelbės restoranų sektorių.
„Nebūčiau tokia tikra, kad dar vieneri metai išgelbės restoranų sektorių nuo didžiausios krizės per visą Nepriklausomybės istoriją, tačiau akivaizdu viena – nepratęsus lengvatos galiojimo, nemaža dalis maitinimo įstaigų praras ir paskutinį šiaudą, kuris joms leidžia laikytis vandens paviršiuje. Pusantrų metų galiosianti PVM lengvata nespės amortizuoti dvejus metus taikytų pandemijos ribojimų.
Nauja krizės spirale tapo praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi energijos kainų krizė ir antra didžiausia Europos Sąjungoje infliacija. Tebesilaiko įtampa darbo rinkoje, o turizmas po nuosmukio neatsigauna. Tokio faktorių rinkinio pakaks masiniam paskirų restoranų uždarymui ir didžiausių restoranų tinklų optimizavimui, uždarant maitinimo įstaigas regionuose“, – liūdną vaizdą piešia LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Anot jos, valdžiai, pasišovusiai atsisakyti PVM lengvatos nuo kitų metų, akivaizdžiai trūksta noro viešojo maitinimo paslaugas matyti kompleksiškame – turizmo – paveiksle.
„Turizmo paslaugų apimtys šiemet vis dar apie 40 procentų mažesnės nei prieš pandemiją, o užsienio turistų dalis bendroje struktūroje sumažėjo nuo bemaž pusės iki 20 procentų. Tai mažina maitinimo paslaugų poreikį, įmonės gauna mažiau pajamų, joms sunkiau vykdyti ankstesnius įsipareigojimus ir grąžinti pandemijos laikotarpio skolas. Tai uždaras ratas, kuriam besisukant fiksuojame, kad šiemet per 4 mėnesius bankrutavo jau 41 maitinimo sektoriaus įmonė, nors 2021-aisiais per visus metus tokių buvo 56“, – pažymėjo E.Šiškauskienė.
Pasak jos, kur kas daugiau supratingumo demonstruoja kitų ES šalių vyriausybės – PVM lengvatos galioja ir toliau galios net 20 šalių, 16 iš jų lengvatas pradėjo taikyti dar prieš pandemiją, dalyje jų lengvata taikoma neribotam laikui.
Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis taip pat tikisi, kad Vyriausybė palankiai sutiks Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą pratęsti lengvatą.
„Renginių sektoriuje matome, kad infliacija verčia vartoti mažiau, tad pratęstas PVM leistų įmonėms lengviau išgyventi ir akumuliuoti per pastaruosius dvejus metus patirtą žalą. Ministerijos duomenimis, šis sektorius nukentėjo labiausiai“, – kalbėjo jis.
Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara taip pat kalbėjo apie tai, kad renginių sritis ypač nukentėjo 2021–2022 m. Ji akcentavo, kad labai išaugo elektros energijos ir darbuotojų kaštai, todėl pratęsti PVM lengvatą, jos nuomone, yra logiškas žingsnis. Vis dėlto vien jos esą nepakaks. „Nemanau, kad tai išgelbės, reikia galvoti ir apie kitas galimas priemones“, – sakė Ž.Diawara.
Įvesta siekiant padėti po pandemijos
9 proc. PVM tarifas maitinimo sektoriui baigia galioti šių metų pabaigoje. Lengvata įvesta pernai siekiant padėti nuo pandemijos ypač nukentėjusiam verslui.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas. Anot jos, subsidija turi turėti aiškias ribas, o karo Ukrainoje aplinkybės specifiškai neveikia maitinimo sektoriaus.
Viešbučiams nuo 2015 metų pradžios iki šių metų pabaigos taikomas irgi 9 proc. PVM tarifas.
