Spalio mėnesį organizuotos apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustų įmonių turi darbuotojų su negalia, tačiau tik 37 proc. respondentų patvirtino, kad jų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms su negalia.
„Darbo aplinkos pritaikymas yra itin aktualus sunkią regos ar judėjimo negalią turintiems darbuotojams – jiems reikalinga ir speciali infrastruktūra, kaip pandusai prie laiptų, tinkami praėjimai tiek biuro koridoriuose, laisvalaikio zonose, tiek kabinetuose, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai“, – sako DNA vadovė Simona Kunigonytė.
Tik 6 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atskleidė, kad jose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai, 22 proc. – vidutinę. Daugiausia įmonėse dirba lengvą negalią turinčių darbuotojų – tokių įmonių tarp apklaustųjų yra 28 proc.
Nors Lietuvoje vis bandoma paskatinti sunkią negalią turinčių žmonių įdarbinimą, situacija nė kiek negerėja, pastebi S.Kunigonytė: „Sunkią negalią turintys darbuotojai yra reikalingi tik socialinėms įmonėms, kuriose tokių darbuotojų turi būti bent 10 proc. Atviroje darbo rinkoje mažą darbingumo lygį turintys neįgalieji nėra pageidaujami“.
Darbuotojai pasirenkami pagal negalią
Pasak S.Kunigonytės, sunkią negalią turintys darbuotojai yra tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, nes norint jiems pritaikyti darbo vietą reikia nemažai investicijų, tačiau apklausa parodė, kad tik 11 proc. įmonių dėl šios priežasties patyrė papildomų išlaidų.
„Aplinkos pritaikymas apima ne tik laiptus ar turėklus, bet ir pačių darbdavių ir darbuotojų psichologinį pasirengimą priimti žmogų su negalia į kolektyvą. Itin svarbus nusiteikimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą, iš anksto apgalvoti ir susiplanuoti, kokių papildomų sistemų ar procesų gali prireikti“, – pasakoja ji.
89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių įvardijo, kad pritaikant darbo aplinką negalią turintiems darbuotojams neturėjo papildomų išlaidų – tai gali būti siejama su tuo, kad dauguma įmonėse dirbančių darbuotojų turi lengvą arba vidutinę negalią, sako DNA vadovė.
„Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra „patogesni“ darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų, investuoti į reikalingus infrastruktūros pakeitimus. Kita vertus, sunkią negalią turintys žmonės nori ir gali dirbti, tačiau tam reikalingas darbdavių geranoriškumas labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką“, – teigia S.Kunigonytė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje dirbo tik 8,3 proc. sunkią negalią turinčių neįgaliųjų. Palyginti su Europos ekspertų negalios klausimais akademinio tinklo (ANED) 2018 metų pabaigoje paskelbtais duomenimis, didžiausias sunkų neįgalumą turinčių asmenų užimtumas, palyginti su bendra 20-64 metų amžiaus grupe, fiksuotas Prancūzijoje ir Švedijoje – atitinkamai 43,4 proc. ir 42,3 proc. Situacija nebloga ir kaimyninėje Latvijoje (26,4 proc.) bei Estijoje (38,8 proc.). Užimtumo tarnybos duomenimis, negalią turinčių žmonių kiekis itin išaugo per pandemiją – iki 25 proc. darbingumą turinčių žmonių skaičius išaugo net 293 proc.
Atvira darbo rinka nėra pasiruošusi
Apklausos duomenimis, 63 proc. įmonių aplinka yra išvis nepritaikyta (50 proc.) arba tik iš dalies pritaikyta (13 proc.) negalią turintiems darbuotojams.
„Nepritaikyta darbo aplinka reiškia, kad atvira darbo rinka nėra pasiruošusi priimti žmones su vidutine ar sunkia negalia. Pritrūksta ne tik infrastruktūros pritaikymo, bet ir pasiruošimo – tarkime, verslo centras turi pandusą, erdvius liftus, tačiau biuro suplanavimas neleidžia negalią turinčiam žmogui savarankiškai judėti patalpose. Kartais iki visiško pritaikomumo reikia tik nedidelių pakeitimų, bet tam ryžtasi tik dalis darbdavių“, – komentuoja S.Kunigonytė.
Pasak jos, kritikos strėlės skirtos ir didžiausiam Lietuvoje darbdaviui – viešajam sektoriui, kuriame ne tik nutilo kalbos apie kvotas įdarbinti neįgaliuosius viešajame sektoriuje, bet kartu sustojo ir viešojo sektoriaus pastatų aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia.
Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis – iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalino 32.
