„Viena vertus, mokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai norėtų daugiau lėšų skirti savo vaikų laisvalaikiui, papildomam mokymui ir popamokiniam ugdymui. Antra vertus, tėvai galvoja ir apie būsimus vaikų poreikius pabaigus mokyklą, tad stengiasi atidėti lėšų jų ateičiai – studijoms ar būstui įsigyti. Bandymas atrasti balansą tarp šių poreikių yra nemenkas iššūkis, galintis kelti finansinę įtampą. Ją sumažinti gali šeimos biudžeto planavimas, konkretūs išlaidų prioritetai ir realistiški taupymo tikslai“, – teigia Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.
„Swedbank“ tyrimas rodo, kad kiek daugiau nei pusė (52 proc.) mokyklinio amžiaus vaikų turinčių tėvų norėtų daugiau pinigų skirti savo atžalų laisvalaikiui ir pramogoms, 45 proc. – korepetitoriams, 38 proc. – įvairioms popamokinėms veikloms, būreliams. Kas trečias, jei tik finansinės galimybės leistų, daugiau išleistų vaikų telefonui ar kompiuteriui.
Per metus labiausiai – nuo 19 proc. iki 26 proc. – ūgtelėjo tėvų dalis, kurie daugiau norėtų skirti būtiniausioms vaikų mokslo reikmėms, tokioms, kaip mokymo priemonės. Penktadalis stokoja pakankamai lėšų drabužiams, avalynei ir maistui.
Kartu su pajamomis auga ir norai
Apklausos duomenys atskleidžia, kad didesnės pajamos neišlaisvina tėvų nuo finansinės įtampos ir noro daugiau pinigų skirti savo atžaloms.
„Nagrinėdami tyrimo duomenis matome, kad net ir aukščiausias pajamas gaunantys tėvai įvairiems savo vaikų poreikiams norėtų skirti daugiau. Vadinasi, augant pajamoms didėja ne tik mūsų galimybės, bet ir norai. Dalis tėvų apsisprendžia leisti vaikus į privačias mokymo įstaigas, renkasi brangesnius būrelius ar mokymosi priemones. Atsiradus didesnėms finansinėms galimybėms taip pat esame linkę labiau atsižvelgti ir į vaikų „spaudimą“ nupirkti brangesnį telefoną ar naujausius žinomo prekinio ženklo sportinius batelius“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Kalbant apie vaikų norus ir „diktuojamus“ poreikius, banko specialistė ragina tėvus nepamiršti apie vaikų finansinį švietimą ir įtraukimą į šeimos finansų planavimą. „Su vaikais apie pinigus ir kad įvairūs dalykai turi savo kainą, reikia pradėti kalbėtis nuo mažų dienų. Kasdieniai šeimos piniginiai reikalai, pirkinių planavimas ir gebėjimas atskirti poreikius nuo norų yra geros finansinės sveikatos pagrindas“, – įsitikinusi „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė.
Vaikų ateičiai taupo dauguma
Daugiau nei pusė (54 proc.) mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų ne tik rūpinasi kasdieniais jų poreikiais, bet ir taupo savo vaikų ateičiai. Kas trečias iš dar netaupančių ketina pradėti tai daryti. Tik 17 proc. tėvų teigia netaupantys ir neketinantys to daryti.
Absoliuti dauguma, t. y. 4 iš 5 taupančių tėvų, nurodo kaupiantys lėšas vaikų studijoms, kas trečias – pradiniam įnašui būstui įsigyti, o 2 iš 5 teigia atidedantys pinigų vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai.
„Sukaupti vaikų studijoms, būstui ir savarankiško gyvenimo pradžiai vienu metu gali būti sudėtinga, o sunkiai pasiekiami tikslai gali kelti įtampą. Tad vertėtų realistiškai įvertinti savo finansines galimybes ir susidėlioti prioritetus. Jų sąraše aukščiausią vietą derėtų teikti išsilavinimui, kuris leistų jūsų vaikui susikurti tvirtą pagrindą karjerai. Tokiu būdu vaikas pats ateityje turės daugiau galimybių įsigyti būstą ar automobilį“, – teigia J. Bagdanavičiūtė.
Pasak jos, vienas svarbiausių taupymo patarimų – pradėti tai daryti kuo anksčiau ir tam reguliariai skirti kad ir nedidelę sumą pinigų, pavyzdžiui, dalį valstybės mokamų vaiko pinigų.
Taupymui patartina turėti atskirą sąskaitą, kuri nebūtų susieta su banko kortele, o kad atidedamų lėšų vertės laikui bėgant nemažintų infliacija, galima apsvarstyti investavimą į gerai diversifikuotas priemones ar kitus su investavimu susietus sprendimus.
