15min skelbė, kad šeštadienio rytą Lietuva, Latvija ir Estija be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir ėmė dirbti izoliuotu režimu.
Po bendro maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymo Baltijos šalys nebegrįš į senąją sistemą – pradėjo veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.
Esame stiprūs
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, dėkojo visai Europos bendrijai, finansavusiai du trečdalius projekto kaštų, jo teigimu, jei šios paramos nebūtų – procesas būtų trukęs daug ilgiau.
„Bet kokia nepriklausomybė turi būti ginama ir saugoma, papildomos jungtys stiprinamos ir tiesiamos, tada galima bus sakyti, kad esame stiprūs. Lietuva jau švenčia antrą dieną: darbai atlikti teisingai“, – pabrėžė G.Paluckas, jis sveikino visas Baltijos šalis, visą Europą.
Istorinė diena
Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką ir būsto sektorių Danas Jørgensenas pabrėžė, kad tai yra istorinė diena.
„Dešimt mėnesių sunkaus darbo, laikymosi kartu. Be abejonės, energetikos sritis – saugumo garantija. Tai reiškia, kad turime turėti šimtaprocentinę laisvę nuo Rusijos. Tai dideli pinigai, bet verta. Tai padės Europai, elektros kainos mažės“, – teigė D.Jørgensenas.
Galime šiandien švęsti
Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą Andrius Kubilius šiandien norėjo atsigręžti į istoriją ir į ateitį. Jis pabrėžė, kad integracija į Europos sąjungą ir NATO aljansą truko panašų laiką, kaip ir ruošimasis energetinei nepriklausomybei.
„Galime šiandien švęsti, sugebėjome „pastatyti“ nepriklausomą energetikos sritį. Mums, Lietuvai, Baltijos šalims – stebuklas. Kalbant apie ateitį – tampame labiau saugūs. Mokomės iš Ukrainos, suprasdami, kokia yra svarbi energetikos infrastruktūra“, – atkreipė dėmesį A.Kubilius.
Tapome nepriklausomi
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad vakar minėjome nepriklausomybę, o šiandien – integraciją.
„Tapome nepriklausomi po šešiasdešimties metų. Pojektas atliktas laiku, tai labai svarbu ateičiai. Naujas etapas – kritinės infrastruktūros stiprinimas, o dabar esame stipriausi kaip niekada, – apsaugą susikūrėme per šiuos metus, buvome okupuoti penkiasdešimt metų, energetikos priklausomybė tęsėsi 65-erius.
Estijos klimato ministrė Yoko Alender taip pat konstatavo faktą: prisijungimas įvyko sėkmingai:
„Prisijungėme, kad būtume laisvi nuo Rusijos, tai truko ilgai, prasidėjo pažadais, bet pasitikėjimas kurtas kasdien“.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis šiltai kreipėsi į strateginius partnerius: „Broliai ir seserys, kaimynai, kuriais galime pasitikėti. Kaip nutiko šis istorinis įvykis? Atrodytų, gėrėte kavą ryte, ir žiūrite – sinchronizacija įvyko“, – pajuokavo jis.
Kalbėdamas apie pasitikėjimą, K.Melnis pabrėžė, kad šiais laikas dezinformacija yra signalas visuomenei – viskas vyksta pagal planą, tai visiems svarbu žinoti.
„Esame daug saugesni, laisvi“, – sakė jis.
Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig Kloska pastebėjo, kad po šios dienos – neliko įrankio Rusijai, norėjusiai destabilizuoti visuomenę. Tai, anot jos, buvo juntama visoje Europoje.
Bendrovė „Litgrid“, kuri rūpinasi sinchronizacijos įgyvendinimu skelbia, kad vasario 9 dieną atlikus sinchronizaciją, Lietuvoje toliau bus baigiami darbai Vilniaus mazge, vakarų Lietuvoje, pradėti rengti „Harmony link“ projektavimo darbai ir kiti šalies energetikos stuburą stiprinantys projektai.
Energetikos ministerijos duomenimis, sinchronizacijos procese Lietuvoje buvo nutiesta 420 km naujų elektros perdavimo linijų, rekonstruota 230 km esamų linijų, pastatyta naujų ar modernizuota iš viso 13 tinklo skirstyklų bei transformatorių pastočių.
Alytuje sumontuoti trys 400/330 kV autotransformatoriai – galingiausi Baltijos šalyse tokio tipo įrenginiai, prie perdavimo tinklo prijungiami trys sinchroniniai kompensatoriai: Telšių transformatorių pastotėje, Alytaus elektros mazge ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje. Be šios infrastruktūros plėtros taip pat įdiegtos naujos dažnio stabilumo vertinimo, automatinio generacijos valdymo ir dispečerinio valdymo sistemos.
Iš viso į sinchronizacijos projektą Baltijos šalyse ir Lenkijoje investuota daugiau nei 1,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 1,2 mlrd. eurų skirta iš Europos Sąjungos Energetikos infrastruktūros tinklų priemonės.
Bandymų metu – netikėtas atsijungimas
Bendrovė „Litgrid“ skelbė, kad šeštadienį vykę dažnio valdymo testai, buvo reikalingi Baltijos šalių elektros sistemų stabilumo patikrinimui, esant trikdžiams.
Bandymo metu buvo įjungiami ir išjungiami elektros gamybos įrenginiai, stebima šių veiksmų įtaka sistemos dažniui.
Į neplanuotą atsijungimą sistema, anot „Litgrid“ atstovų, sureagavo taip pat sėkmingai, kaip ir į kitus bandymus, elektros tiekimas visą laiką išliko stabilus.
Socialiniuose tinkluose siautėjo botai
Tiesa, po to, kai šeštadienio rytą Baltijos valstybės atsijungė nuo rusiškų elektros tinklų sistemos, socialiniuose tinkluose pastebėti vadinamieji botai, kurie iš netikrų anketų skleidė kremlišką naratyvą, 15min informavo Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).
Vadinamųjų botų įrašus buvo galima pamatyti komentarų skiltyse, po straipsniais apie Baltijos šalių sinchronizaciją su Europa.
Žingsniai link atsijungimo nuo BRELL žiedo
15min primena, kad iki šiol Baltijos šalys priklausė Rusijos kontroliuojamai IPS / UPS sinchroninei zonai.
BRELL sistema – techninis susitarimas tarp penkių šalių elektros sistemų operatorių: Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos.
BRELL sutartis tarp minėtų valstybių pasirašyta dar 2001 m. Ja siekta, kad visų penkių šalių aukštos įtampos elektros tinklai veiktų kaip viena sistema.
Po to, kai 2016 m. buvo pabaigtos elektros jungtys su Lenkija „LitPol Link“ (antžeminė) ir Švedija „NordBalt“ (povandeninė), atsirado galimybės gauti elektrą ir iš kitų, politiškai draugiškesnių ir pastovesnių valstybių.
Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pradėjo žengti žingsnius atsijungimo link nuo BRELL žiedo, tačiau tam reikėjo ne tik techninio pasirengimo, bet ir politinio sutarimo.
Sinchronizavimo projekto darbų kalendorius buvo patvirtintas 2019 m.
Dokumente sutarta, kad sinchronizacija bus įgyvendinta iki 2025 m. pabaigos.
Sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona, anot ekspertų, leis nepriklausomai, stabiliai ir patikimai reguliuoti Baltijos šalių elektros tinklų dažnį ir padidins regiono energetinį saugumą.
