Prezidentūra ketina siekti, kad naujosios Pelno mokesčio lengvatos, kurios numato galimybę mokėti mažesnius mokesčius atlyginimus didinančioms įmonėms, įsigaliotų jau nuo 2022 m., nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 m.
Dvejų metų laikotarpį ketinama skirti diskusijoms apie tai, kaip turėtų atrodyti šalies mokesčių sistema.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė, 15min komentuodama G.Nausėdos Seimui teikiamą įstatymo projektą teigė, kad pirmiausia reikėtų diskutuoti apie lengvatas, kurios didina biudžeto pajamas, o vėliau kalbėti apie papildomas.
„Aš matyčiau šią lengvatą kaip vieną iš trijų alternatyvų dėl pelno mokesčio. Kadangi dabar pateikiama viena alternatyva, o kitos dvi savo įstatymo projektų dar neturi, kyla klausimas, kaip mes galime pritarti šiai iniciatyvai, neįvertinę viso kito“, – 15min sakė ministrė.
Ji teigė, kad tiek šio, tiek kitų modelių poveikis biudžetui šiuo metu skaičiuojamas Finansų ministerijos specialistų, tačiau konkrečių vertinimų dar neturima. Tad ministrė pridūrė, kad nežino, kaip balsuos per šio įstatymo pateikimą Seime.
Tokį prezidento sprendimą sukritikavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas,
„Turiu pripažinti, kad labai nuliūdino toks gerbiamo prezidento sprendimas. Tai nėra konstruktyvus žingsnis galintis suartinti valstybės institucijas. Ir tikrai nepadės sukurti teisingesnės mokesčių politikos“, – 15min sakė parlamentaras.
Jis šį prezidento pasiūlymą sukritikavo jau anksčiau teigdamas, kad pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui bankų.
Ekspertas: panašu į lenktynes, kas pasiūlys daugiau
Pelno mokesčio lengvata – tai vienas pagrindinių G.Nausėdos dar vasario 11 d. pristatytų siūlymų.
Prezidento keliama idėja dėl pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis.
Kvalifikaciniu kriterijumi numatytas 8 proc. atlyginimų fondo augimas, G.Nausėdos komandos nuomone, leistų atlyginimams konverguoti Vakarų standarto link.
Tačiau tokia prezidento skuba teikti savo pasiūlymą Seimui, neišdiskutavus jų su visuomene, stebina.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas 15min sakė, kad prezidentui teikiant šiuos pakeitimus, pritrūko poveikio ir tinkamumo esamai mokesčių sistemai vertinimo ir viešo pasekmių aptarimo.
Panašu į konkurenciją, primityviai kalbant, kas daugiau pasiūlys.
„Tokie nesuderinti skirtingų institucijų siūlymai man neatrodo naudingi valstybės interesų požiūriu. Panašu į konkurenciją, primityviai kalbant, kas daugiau pasiūlys. Jei tie pakeitimai mažina mokesčius, tai yra patrauklu tiems, kam mokestinė našta sumažėja. Bet kartu kyla klausimas dėl poveikio įplaukoms į biudžetą. Prezidentas turėtų atsakyti ir į šį klausimą, ypač kai jis taip akcentuoja gerovės valstybės koncepciją, kuri paremta surinktų pajamų perskirstymu, finansuojant viešąsias paslaugas“, – 15min teigė politologas.
Profesorius priminė, kad panašius procesus matėme ir praėjusią vasarą, kai Prezidento siūlymams, susijusiems ir su išmokomis, ir su mokesčių pakeitimais, tuometiniai valdantieji nepritarė.
„Tas bendradarbiavimas tarp prezidento ir valdančiųjų galėtų būti konstruktyvesnis. Galbūt iš institucinės konkurencijos irgi atsiranda žmonėms naudingų dalykų, bet šiuo atveju tai panašiau būtent į institucinį lenktyniavimą kas daugiau pasiūlys, o ar tai racionalu ir tinkama lyg ir lieka antroj vietoj“, – sakė R.Vilpišauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas, nors ir pritaria tokiai pelno mokesčio lengvatai, taip linkęs būtų neskubėti su mokesčių pakeitimais.
„Pats pasiūlymas yra labai geras, bet klausimas, ar jis ras vietą mokesčių sistemoje. Dabar vykdoma mokesčių peržiūra bus ilga ir nuosekli. Nauja vyriausybė ieško atsakymų, kaip būtų galima konstruktyviai peržiūrėti visą paketą. Tai tik vienas pasiūlymų ir jo nauda bus diskutuojama“, – 15min sakė finansų ekspertas.
Pasak M.Dubnikovo, iki šiol taikyta chaotiška mokesčių politika, kai sprendimai dėl mokesčių įsigalėdavo per porą mėnesių, buvo neparanki nei verslui, nei valdžios institucijoms.
„Šiandien turime komfortą priimti sprendimus juos apsvarsčius. Lėtas veikimas mums tinka, nereikia kalbėti apie naktines mokesčių reformas. Prieš tai keturis metus turėjome chaotišką mokesčių politiką – pavyzdžiui, nuo lapkričio priimami sprendimai, o nuo sausio pirmos jie įsigalioja. Su tokiais pokyčiais nespėdavo nei verslas, nei Valstybinė mokesčių inspecija“, – teigė jis.
Vienur nukirptų, kitur pridėtų
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas 15min teigė, kad prezidento siūlymai ekonomiškai yra pagrįsti, tačiau nėra aišku kiek ši tvarka realiai bus patraukli verslui ir kiek įmonių ja naudotųsi.
„Pirminis veiksnys, kuris lemia kiek darbdavys moka darbuotojui, yra jo paties ir darbo rinkos situacija. Todėl vargu, ar kažkuris darbdavys padidins darbo užmokestį vien todėl, kad kažką iš to laimėtų per pelno mokestį. Jeigu padidini darbo užmokestį labiau nei darbo rinka, tu sutaupai pelno mokesčio prasme, bet tuo pačiu sumažėja ir pats pelnas, nes padidėja sąnaudos ir taip sumažėja akcininkų grąža“, – teigė ekonomistas.
Tačiau jis kartu atkreipė dėmesį, kad nors spėlioti, kiek verslų tam ryšis sunkoka, pati schema nėra paradoksali – ja siekiama perskirstymą pakreipti darbuotojo naudai.
„Teoriškai viskas suprantama, norima sumažinti pajamų nelygybę ir priartinti darbo užmokestį arčiau Vakarų Europos lygio. Bet grįžtant prie praktikos, sunku pasakyti, kiek tai veiks. Įmonės, kurios didina darbo užmokestį natūraliai, iš to išloš. Manau, kad verslas sutiktų šią priemonę teigiamai, nes blogiau nuo to nebus – jeigu nori didini, jeigu nenori, nedidini. Todėl priešpriešos greičiausiai nebus“, – prognozavo ekonomistas.
