Pagal naują dienpinigių skyrimo tvarką, nuo liepos 1 d. įmonės į užsienio šalis komandiruodamos darbuotojus galės mokėti vidutiniškai 30 proc. didesnius dienpinigius: dalyje šalių maksimalūs dienpinigiai auga netgi dvigubai, pvz., į Kiprą ar Maltą.
Nuostabą kelia atskirų šalių pokyčiai – dienpinigiai mažėja tokiose šalyse kaip Šveicarija, Norvegija, čia jie sieks 53 eurus per dieną. Tuo tarpu Rusijoje ir Baltarusijoje nuo liepos jau bus galimi 60 eurų dienpinigiai.
Pagerėjo sąlygos Lietuvoje nedirbti, – teigia 15min kalbinta buhalterė.
Švedijoje, į kurią Lietuvos įmonės įpratusios vežti slaugytojas ir dalį atlygio mokėti joms dienpinigiais, galės pataupyti dar daugiau mokesčių – dienpinigiai auga 23 proc., iki 65 eurų.
„Vienas iš pavyzdžių, Norvegijos Karalystėje už 1 dieną skiriama 53 Eur – sumažinta 5 eurais, kai Ukrainoje 53 eurai, Baltarusijoje – 60 eurų. Akivaizdu, kad pragyvenimo lygis tarp šių šalių skiriasi kardinaliai. Danijoje pragyvenimas yra pigesnis negu Norvegijoje, tačiau ten už vieną dieną dienpinigius padidino iki 80 eurų. Nematau logikos šioje skyrimo tvarkoje“, – stebisi 15min skaitytojas Šarūnas.
Publikacijos apačioje 15min pateikia dienpinigių pokyčius pagal atskiras šalis.
Buhalterė 15min paaiškina, kad apsukrūs darbdaviai visus metus gali darbuotoją laikyti „komandiruotėje“ ir vengti mokesčių.
Finansų ministerija aiškina, kad pirmąkart dienpinigiai apskaičiuoti ne „spontaniškai“, o pagal rodiklius.
Instrumentas nukrypo nuo pagrindinio tikslo
15min jau rašė, kad pernai iki lapkričio 1 dienos, „Sodra“ sulaukė 69,1 tūkst. prašymų išduoti pažymas darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos šalis. Buvo išduota 63,3 tūkst. pažymų. Iš jų – 31,8 tūkst. tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojams. Tačiau vertinta, kad realus komandiruojamų darbuotojų skaičius gali būti dar didesnis – pažymos kreiptis nebūtina.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigia pasigendanti paaiškinimo, dėl kokių priežasčių taip smarkiai keičiama dienpinigių skaičiavimo tvarka.
„Paprastai dienpinigiai keičiami, jei keičiasi tos šalies pragyvenimo lygis, ekonominė situacija – atsižvelgiant į tai yra koreguojami dienpinigiai. Dienpinigių toks tikslas – kompensuoti asmeniui, kuris vyksta į komandiruotę, patiriamas papildomas išlaidas dėl to, kad jis maitinasi ne namuose. Komandiruotės metu jis priverstas maitintis restorane, valgykloje ar kavinėje, kas jam kainuoja daugiau“, – sako D.Čibirienė.
Ji aiškina, kad jei verslininkai apmoka darbuotojų maitinimą, pvz., viešbutyje jau būna pusryčiai – jie tą privalo išskaičiuoti iš skiriamų dienpinigių, kitu atveju tai jau būtų pažeidimas. Jei darbdavys to nepadarys, ir pusryčius gavusiam darbuotojui išmokės maksimalius dienpinigius, VMI patikrinimo metu nurodytų perviršį apmokestinti.
„Verslui ir našta, ir ne našta – kai kam tai labai naudinga, nes dienpinigiai neapmokestinami jokiais mokesčiais, jei tik jie atitinka reikalavimus. Įmonės labai mėgsta vadovams padidinti 100 proc. dienpinigius, nes tai yra būdas išmokėti priedą prie darbo užmokesčio, kuris neapmokestinamas jokiais mokesčiais. Jūs įsivaizduokit, jei darbo užmokestis apmokestinamas 15 proc. GPM ir apie 40 proc. sudaro įmokos „Sodrai“ – tai iš viso 55 proc. mokesčių. Vadinasi, dienpinigiais darbdavys gali motyvuoti darbuotoją didesniu atlygiu“, – aiškina D.Čibirienė.
Ji abejoja, ar patys darbuotojai kreipia dėmesį į pajamų būdą – „jiems svarbu, ar pinigai įkrito į sąskaitą“.
Vienos dienos dienpinigiai Lietuvoje iki šiol siekė 5,7 eurus, o nuo liepos – 15 Eur. Tad 30 dienų komandiruotė leistų be mokesčių darbuotojui išmokėti 450 eurų. Jei komandiruotės Lietuvoje trukmė viena diena, bus mokama visa dienpinigių suma, o ne pusė, kaip buvo iki šiol.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra žadėjęs dienpinigių apmokestinimą – bent jau artimiausią pusmetį niekas nesikeis.
Verslininkai „kelia kvalifikaciją“ Karibuose, darbuotojai – nekaupia pensijos
Paklausta, ar verslininkai nesukčiauja mokėdami dienpinigius, D.Čibirienė nusijuokia.
„Tai žinoma, kad sukčiauja. Ir sukčiauja, ir VMI gaudo. Labai mėgsta verslininkai važiuoti į Kanarų salas kelti kvalifikacijos ir išsimokėti dienpinigius. Ir į Prancūziją, ir į Italiją. Tačiau jei jie įrodo, kad ten tikrai kėlė kvalifikaciją, tai dienpinigiai ne tik kad neapmokestinami, bet jie dar ir sumažina apmokestinamąjį pelną“, – sako D.Čibirienė.
LBAA vadovė paaiškina ir įprastas praktikas, kaip darbuotojai, įdarbinti Lietuvoje, vėliau dirba užsienyje už dienpinigius.
„Tokie darbuotojai gauna ir darbo užmokestį, kuris apmokestinamas, ir dienpinigius, kurie neapmokestinami. Bet už MMA (minimalų mėnesinį atlyginimą) jie nedirba – pagal nustatytą tvarką maksimalius dienpinigius galima skirti tik jei mokamas atlyginimas yra 30 proc. didesnis nei MMA. Jei alga bus 400 eurų, maksimaliai bus galima išmokėti 200 eurų dienpinigių, kita dalis būtų apmokestinta“, – sako D.Čibirienė.
Tad įmonės, komandiruojančios darbuotojus, paprastai „ant popieriaus“ nurodo 521 eurą, tuomet darbdavys gali be apribojimų mokėti maksimalius dienpingius.
„Darbdavys gali mokėti ir daugiau, niekas jam nedraudžia – mokėk nors ir milijoną už dieną, jei turi pinigų. Bet nutarimas tik patvirtina, kokia dienpinigių suma neapmokestinama, nurodoma maksimali suma. Taip pat įdėta ir 30 proc. nuo MMA taisyklė – kad atlyginimas turi būti trečdaliu didesnis nei MMA“, – aiškina D.Čibirienė.
Pasak jos, darbdaviams nedraudžiama mokėti ir mažiau dienpinigių – tai yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Anot jos, gali būti, kad visų dienpinigių netgi ir nebeprireiks.
„Gali būti, kad darbdavys, pvz., siunčia vairuotoją į komandiruotę. Įsivaizduokite, vairuotojas važinėja Baltarusijoje, kur dienpinigiai, kaip matėte, 60 eurų. Jei važiuoja 30 dienų, tai būtų 1800 eurų. Dar jo alga ant popieriaus 520 eurų. Į rankas gautųsi daugiau kaip 2000 eurų. Tai didelė pinigų suma ir manyčiau, kad tikrai daugelis vežėjų tiek vairuotojams per mėnesį nesumoka, jie 2000 eurų negauna“, – sako D.Čibirienė.
Pasak D.Čibirienės, užsienyje darbuotojus komandiruojančios įmonės paprastai iškarto susitaria su darbuotoju dėl to, kokią sumą jis gaus į rankas.
„Darbuotojui sako, per dieną gausi algą su visais dienpinigiais ne daugiau kaip 60, ar ne daugiau kaip 50 eurų – daugiau nemokėsiu. Ir po to darbdaviai išskaido, kad atlyginimas yra 520 eurų, visa kita – dienpinigiai“, – sako D.Čibirienė.
Buhalterė: dažniausiai vežami statybininkai, slaugės
Viešai nenorėjusi tapatybės atskleisti buhalterė 15min aiškino, kad dienpinigiais galima apmokėti apie 180 dienų komandiruotes per metus. Tačiau net ir toks reikalavimas apeinamas – apsukrūs verslininkai steigia dvi bendroves, kiekvienoje jų darbuotojai dirba po pusmetį, tokią praktiką dengiant buvusios darbovietės „konfidencialumu“.
„Tuomet išeina, kad kita tavo komandiruotė bus kitame UAB. O pasiteisinimas: kito UAB direktorius juk nežino, kiek ir kur naujas darbuotojas buvo komandiruotėse prieš tai“, – sako buhalterė.
Pasak jos, Lietuvoje dienpinigių panaudojimas darbo užmokesčiui mokėti yra gana paplitęs.
„Ar mokėsi 521 eurą, ar 10 tūkstančių eurų, tavo pensija nuo to labai daug nepasikeis. Tai ir mokama tokiu būdu, nes galima. Dėl to apsimoka statybininkus vežti į užsienį. Tačiau jei UAB steigia Lietuvoje, čia bent kažkokius mokesčius sumoka, o jei to nebus, visi steigs Lenkijoje, ir Lietuva visiškai jokių mokesčių nesurinks. Vėlgi, žinoma, geriau jau verslumą skatintų kitais būdais“, – sako buhalterė.
Pasak jos, slaugytojoms, kurios dirba užsienyje, paprastai atlyginimai ir ant popieriaus siekia per 1000 eurų, jos paprastai dirba porą savaičių kitoje šalyje, o tuomet porai savaičių grįžta į Lietuvą.
Apskritai finansininkę nustebino sprendimas dienpinigius padidinti – ji teigia maniusi, kad dienpinigiai bus mažinami.
„Dalis darbuotoju, spėju, pusę metų komandiruotėje, o kitą pusę – Darbo biržoje Lietuvoje. Ir kokio velnio reikėjo didinti pašalpas bedarbiams. Dabar kažkaip pagerėjo sąlygos Lietuvoje nedirbti“, – teigia buhalterė.
15min rašė apie pavyzdžius, kaip daug metų slaugytojas iš Lietuvos darbino norvego Nilso Paulseno netiesiogiai valdomas „Orange“ verslo tinklas.
Finansų ministerija: apskaičiuota pagal normas
Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė aiškina, kad anksčiau dienpinigių dydžiai buvo peržiūrimi spontaniškai ir dažniausiai pagal Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus, remiantis diplomatinių atstovybių duomenimis. O pernai dydžiai keisti nebuvo.
„Atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų išsakytus pasiūlymus ir pastabas dėl komandiruočių išlaidų apmokėjimo reglamentavimo ir dienpinigių bei gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normų dydžių, buvo sudaryta darbo grupė šiems klausimams nagrinėti. Dėl didėjančių komandiruočių srautų ir būtinybės prisitaikyti prie rinkos pokyčių Darbo grupės susitikime buvo apsispręsta iš esmės peržiūrėti maksimalius dienpinigių dydžius užsienio valstybėse ir padidinti dienpinigius Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – atsiųstame komentare teigia D.Kamarauskienė.
Pasak jos, skaičiavimai grįsti EK skeliamomis bendrosiomis išlaidų normomis (Daily Subsistence Allowance), kurios apima maitinimą, vietinį transportą ir kitas išlaidas.
„Patvirtinti nauji dienpinigių dydžiai apskaičiuoti imant 2/3 minėtų normų, kadangi kitos išlaidos, nesusijusios su maitinimusi, apmokamos pagal faktines išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi dienpinigių dydžiai panašūs į kaimyninių šalių (Lenkijos, Latvijos) nustatytus dydžius“, – sako ministerijos atstovė.
Finansų ministerija nekomentavo skirtumų tarp šalių, taip pat, kodėl dienpinigiai atskirose šalyse didinami sparčiau.
15 eurų dydis Lietuvoje apskaičiuotas iš vidutinio darbo užmokesčio atėmus minimalaus vartojimo poreikių dydį ir jį padalijus iš mėnesio kalendorinių dienų, atsakė D.Kamarauskienė.
