Apšvietimo sistemos modernizavimo konkursą 2014 m. balandį laimėjęs Italijos infrastruktūros bendrovės „Gemmo“ ir bendrovės VSLS konsorciumas jau antrus metus teisybės ieško teisme.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad pati įgyvendintų geresnį ir pigesnį gatvių apšvietimo projektą nei italai – jų projektas miestui esą nebenaudingas ir per brangus, savivaldybė siekia išlaikyti gatvių apšvietimo kontrolę.
15min atsiųstame komentare savivaldybė skaičiuoja, kad pagal šiuo metu galiojančias LED šviestuvų kainas bei palūkanas, apšvietimą susitvarkytų už 31 mln. Eur. Tiesa, nekalbama, kiek kainuotų sistemų palaikymas ir elektros energija ilgesniu laikotarpiu.
O konsorciumas, Lietuvoje veikiantis kaip bendrovė UAB „Vilniuslux“, 15min teigia, kad pagal esamas sąlygas savo lėšomis investuotų 25,7 milijonus eurų bei tinklus prižiūrėtų 18 metų už 5,2 mln. eurų metinį atlygį. Pirkimo metu nustatyta bendra sutarties vertė siekė apie 98 mln. eurų, ji dar priklauso nuo kintamų dydžių, tokie kaip elektros kaina.
Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas buvo palankus italams – vasario 7 d. teismas nurodė dar keturis mėnesius derėtis ir siekti partnerystės. Tačiau savivaldybė tokį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui ir italų kratosi.
Demonizuoja italus
Vilniaus savivaldybės komentare tikinama, kad nuo 2015 metų balandžio naujai miesto vadovybei tenka kovoti teismuose, kad išvengtų daugiamilijoninės žalos sostinės biudžetui dėl ankstesnėje kadencijoje suplanuotos gatvių apšvietimo tinklų renovacijos.
„Savivaldybė šiuo metu pajėgi ir iš nuosavų lėšų renovuoti gatvių apšvietimo tinklus, neatiduodama šios strategiškai svarbios miesto infrastruktūros italų kompanijai 25 metams, įmonei, kuri aktyviai skverbiasi į miesto elektros tinklų valdymą ir nori faktiškai privatizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus. Savivaldybės įmonė, eksploatuojanti miesto tinklus, šiuo metu dirba pelningai ir yra pajėgi vykdyti tinklų atnaujinimo projektą“, – tikina savivaldybė.
Tiesa, savivaldybė net ir be jokių investicijų šiuo metu už apšvietimą sumoka 5 mln. eurų per metus – tiek pajamų 2016 m. iš savivaldybės už apšvietimą gavo bendrovė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai, iš jų 2,4 mln. eurų – elektros energijai.
„2015 m. teko rinktis kitą gatvių apšvietimo modernizavimo modelį, nes Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus turėjusi renovuoti Italijos kompanija nepateikė Savivaldybei finansavimo šaltinių, todėl sutartis, turėjusi įsigalioti 2015 metų balandžio 28 dieną, neįsigaliojo. Tai tebuvo skambiai skelbti planai moderniai apšviesti Vilnių be finansavimo, natūralu, kad tokia sutartis neturėjo įsigalioti. Ji nenaudinga miestui. Bendrovė pati nesugebėjo gauti finansavimo, o šiandien savivaldybė ir pati turi geresnių alternatyvų“, – tikinama komentare.
Arbitražo sprendimą savivaldybė vadina neteisėtu, prieštaraujančiu pamatiniams teisingumo, sąžiningumo principams, jis esą neatitinka viešojo intereso.
„Vertinant situaciją iš šiandieninės perspektyvos, svarbu tai, kad per praėjusius kelerius metus po vykdyto viešojo pirkimo įvyko ryškūs technologiniai ir kainų pokyčiai šviestuvų energetinio efektyvumo, šviesos srauto paskirstymo, jų valdymo srityse – sumažėjo pačių įrenginių, technologijų bei elektros energijos kaina“, – teigiama savivaldybės komentare.
„Vilniuslux“ tiki bendradarbiavimu
Tuo tarpu italų atstovai „Vilniuslux“, panašu, nestokoja optimizmo – tikisi, kad bendradarbiavimas įmanomas ir yra naudingas miestui.
„Būdami privačiu partneriu, tikime tiek šiuo projektu, tiek jo naudingumu Vilniaus miestui. Pirkimo procedūrų metu mums buvo pateikta informacija, kad Vilniaus miesto gatvių apšvietimui savivaldybė kasmet skiria apie 5 milijonus eurų. Miesto apšvietimo sistema yra pasenusi. Ji neatitinka Lietuvos bei Europos standartų. Jei ir toliau bus naudojamasi sistema, kokia ji yra šiandien, išlaidos apšvietimui kasmet tik didės“, – teigia „Vilniuslux“ direktorius Aldo Bevilacqua.
Anot jo, konsorciumas įsipareigojo renovuoti apšvietimo sistemą taip, kad ji atitiktų Lietuvos ir Europos standartus ir tai leistų virš 70 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą. Renovacija turi būti užbaigta per 2 metus, o investuotojas toliau eksploatuotų ir prižiūrėtų apšvietimo sistemą visu partnerystės sutarties galiojimo laikotarpiu – 18 metų.
Dėl šios partnerystės Vilniaus mieste būtų įdiegta moderni ir visiškai funkcionuojanti apšvietimo sistema už panašią kainą, kurią savivaldybė mokėjo pastaraisiais metais, – teigia A.Bevilacqua.
„Mūsų investicijų suma į projektą sudaro 25,7 milijonų eurų. Už šią sumą bus ne tik pakeisti miesto šviestuvai bei lempos, tačiau ir atnaujinti kiti esminiai apšvietimo sistemos komponentai, įrengta moderni nuotolinio valdymo bei kontrolės sistema, visiškai pakeista elektros energijos tiekimo įranga – skirstymo spintos ir maitinimo punktai“, – aiškina „Vilniuslux“ vadovas.
Anot jo, savivaldybės mokamą 5,2 milijonų eurų per metus atlyginimą sudarytų keli komponentai – ne tik atlyginimas už investiciją (investicijų grąža), bet ir atlyginimas už sistemos eksploatavimą bei priežiūrą, taip pat elektros sąnaudos.
„Pagal sutartį atlyginimas gali būti keičiamas. Pavyzdžiui, jei elektros kaina mažės, atitinkamai mažės ir atlyginimas. Taigi, dėl šios partnerystės Vilniaus mieste būtų įdiegta moderni ir visiškai funkcionuojanti apšvietimo sistema už panašią kainą, kurią savivaldybė mokėjo pastaraisiais metais“, – aiškina A.Bevilacqua.
Jis atmeta savivaldybės kaltinimą, kad „Vilniuslux“ pelnas siektų net 262 procentus.
„Šio projekto vidinė grąžos norma visiškai atitinka rinkos standartus ir yra įprastame intervale tarp 9 ir 12 proc.“, – skaičiuoja A.Bevilacqua.
Dės pastangas, kad partnerystė būtų atnaujinta
Pasak „Vilniuslux“ vadovo, nors savivaldybė paskelbė partnerystės sutartį pasibaigusia 2015 m. balandžio 28 d., tačiau konsorciumo tikslas tebėra sutarties išsaugojimas ir vykdymas, o ne reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie arbitražo teisme buvo įvertinti 1,57 mln. eurų suma.
Europos Investicijų bankas šį projektą įvertino kaip vieną geriausių Europos praktikos pavyzdžių energetikos efektyvumo srityje.
„Konsorciumas arbitraže nereikalavo nuostolių atlyginimo, jei bus pratęstas terminas išankstinėms Partnerystės sutarties įsigaliojimo sąlygoms įvykdyti. Arbitražo teismas tenkino mūsų reikalavimą ir pratęsė terminą išankstinėms sąlygoms įvykdyti. Nors Vilniaus miesto savivaldybė apskundė arbitražo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui, šiuo metu arbitražo sprendimas yra visiškai galiojantis ir vykdytinas“, – tikina „Vilniuslux“ atstovas.
Anot jo, „Vilniuslux“ šiuo metu susikoncentravęs, kad iki termino pabaigos būtų įgyvendintos visos išankstinės sąlygos, numatytos sutartyje. Anksčiau daugiausia problemų kėlė finansavimo užtikrinimas – bankai nenorėjo įsipareigoti projekto finansuoti nežinodami, ar savivaldybė tesės savo įsipareigojimus.
„Mes kviečiame savivaldybę turėti analogišką požiūrį dėl išankstinių sąlygų vykdymo, kadangi išankstinių sąlygų vykdymas yra abiejų šalių pareiga ir reikalauja glaudaus abiejų šalių bendradarbiavimo ir geros valios“, – geros valios pasigenda A.Bevilacqua.
Buvo pavyzdinis projektas
Italas pažymi, kad iki viešojo pirkimo paskelbimo Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiavo su „Investuok Lietuvoje“ bei Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais, siekiant tinkamai įvertinti šio projekto tikslingumą pagal viešos ir privačios partnerystės projektams keliamus reikalavimus, procedūras atidžiai sekė Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Europos Investicijų bankas šį projektą įvertino kaip „vieną geriausių Europos praktikos pavyzdžių energetikos efektyvumo srityje“. 2012 metais projektas taip pat buvo pristatytas Europos viešos ir privačios partnerystės ekspertizės centro metiniame renginyje“, – stebisi A.Bevilacqua.
Apšvietimo sistemų modernizavimo projektas buvo rengiamas mero pareigas einant Artūrui Zuokui.
Savivaldybės skaičiavimai kelia abejonių
Vilniaus miesto savivaldybė viską, kas viršija „Vilniauslux“ investicijos sumą, vadina „pelnu“, nors ūkį bendrovei tektų prižiūrėti 18 metų, ir pati savivaldybė šiuo metu tam išleidžia ne mažesnes sumas. Apšvietimo ūkis iki šiol išlieka pasenęs – per 90 proc. šviestuvų seni ir nusidėvėję.
„Planuotoje partnerystės sutartyje italų įmonė su partneriais į apšvietimo tinklų renovaciją būtų įsipareigojusi investuoti beveik 26 mln. Eur, o šios įmonės metinio atlyginimo dalis pradinio objekto renovacijai finansuoti per 18 metų sudarytų beveik 68 mln. Eur, t.y. įmonės pelnas – net 262 proc.“, – savo skaičiavimus pateikia savivaldybė.
Šiuo metu galiojančiomis LED šviestuvų kainomis bei palūkanomis, Vilniaus miesto savivaldybei darbai, jos skaičiavimais, kainuotų 31 mln. Eur.
„Šie skaičiai leidžia įsitikinti, kad dar pasirašymo metu straipsnyje aptarta partnerystės sutartis Vilniaus miesto savivaldybei buvo itin nuostolinga“, – teigiama oficialiame komentare.
Ankstesnė miesto vadovybė kaltinama priėmusi abejotinus sprendimus – sąmoningai arba nesąmoningai leidusi atsirasti nuostoliams.
„Įmonė, kurios pelnas pasirašius sutartį galėtų siekti mažiausiai 70 mln. Eur, galėjo dėti maksimalias pastangas darant poveikį bei siekiant valdžios pritarimo šio projekto įgyvendinimui. Ir šiandien, jau esant teisminiams procesams, italų įmonė, pasitelkusi kitus įtakingus viešosios valdžios subjektus, tarp jų – Italijos ambasadą, teikdama įvairius raštus, adresuotus ministrui pirmininkui, prezidentei, Užsienio reikalų ministerijai, siekia daryti psichologinį spaudimą įvairiais būdais ir įtakoti tolimesnius procesus savo naudai“, – skrieja savivaldybės ietys į italų pusę.
Savivaldybė balandžio 4 d. netgi kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir ikiteisminio tyrimo buvusių Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų atžvilgiu pradėjimo – projekto koordinatorė ankstesnės kadencijos metu buvo viešojo pirkimo komisijos pirmininkė Rasa Cibulskienė.
Tinklas senas, bet prižiūrimas
UAB Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai (VGAET) direktorius Sigitas Mocevičius patikino, kad savivaldybės rietenose nedalyvauja ir su italų bendrovės projektu nėra susipažinęs. Tačiau jis patikino, kad bendrovė būtų pajėgi, jei finansuotų savivaldybė, savo jėgomis imtis tinklų modernizacijos.
„Esame remonto priežiūros įmonė, vykdome gatvių apšvietimo priežiūrą ir įmonė savo veiklą kaip vykdė, taip ir vykdo. Tinklas negali būti be priežiūros, jis prižiūrimas ir keičiamas. Tačiau investicijų pats tinklas reikalauja“, – 15min komentavo S.Mocevičius.
Anot jo, prie dabartinių natrio lempų, pakeitus gyvsidabrio lempas, Vilniaus apšvietimo tinklas perėjo tarp 1998-2000 metų ir nuo tada technologija nesikeitė.
„Jau 17-19 metų mieste tarnauja natrio šviestuvai. Jei pakelsite akis į viršų, tai tikriausiai pamatysite, kad dalis šviestuvų jau pageltusiais, suskilusiais stiklais. Žinoma, naujus objektus visi plėtotojai ir miestas jau vykdo tik su LED technologijomis. Bet senoms technologijoms labai sudėtinga jau rasti netgi dalių, nes dalis gamintojų tokios įrangos nebegamina“, – aiškino S.Mocevičius.
Anot jo, natrio lempas tenka keisti kas ketverius metus, tuo tarpu LED šviestuvams garantiją gamintojai suteikia nuo 5 iki 10 metų. Šiuo metu VGAET prižiūri apie 51 tūkstantį šviestuvų, 97 proc. jų yra seni natrio šviestuvai.
„Negalime lyginti vato prie vato, nes LED šviestuvų yra visiškai kitokia sklaida, efektyvumas, liumenai per vatą. Tačiau jei bandant palyginti technologijas, tai LED yra apie 40-50 proc. efektyvesni, jei lyginsime panašios kokybės produktus“, – vertina S.Mocevičius ir primena, kad elektros apšvietimui sunaudojama apie 2,5 mln. eurų per metus.
Pakeistų už 15-25 mln. eurų.
VGAET vadovas įsitikinęs, kad bendrovė pajėgi pati sutvarkyti ir modernizuoti apšvietimo tinklą.
„Tai, ką darome dabar, galime daryti ir ateityje – remontas, priežiūra gali būti įmonės veikla, turime tiek darbuotojus, tiek techniką, reikalingas sandėliavimo patalpas. Paskutinį keitimą iš gyvsidabrio lempų į natrio lempas atlikome taip pat mes, galėtų modernizavimas būti atliktas tokiu pačiu modeliu“, – vertino S.Mocevičius.
Jis skaičiuoja, kad, priklausomai nuo darbo apimties ir užsibrėžtų tikslų, šviestuvų pakeitimas kainuotų 15-25 mln. eurų.
„Artėjant prie „Gemmo“ siūlomos sumos, darbų apimčių kiekis miesto labui būtų didesnis ir nauda didesnė. Galėtume kalbėti ir apie atramų dalinį keitimą, kabelių keitimą. Už 15-25 mln. eurų vienareikšmiškai būtų galima pakeisti visus šviestuvus, įdiegti valdymo sistemą, kuri leistu matyti informaciją apie kiekvieną šviestuvą, jo veikimą, gauti pavojaus signalus. Centrinės sistemos sukūrimas pilnai įeitų“, – skaičiuoja S.Mocevičius.
Anot jo, kaina priklausytų nuo to, kokios modernizacijos norėtų miestas – didžiausią efektą už mažiausią kainą leistų pasiekti vien tik šviestuvų pakeitimas, atnaujinant kitą infrastruktūrą – maitinimo punktus, paskirstymo tinklą, kaina augtų.
Šiuo metu VGAET skaičiuoja, kad per metus pakeičia 7000-9000 vnt. natrio lempų. Pernai bendrovė pakeitė 200 šviestuvų atramų, 15 km oro linijų pakeitė kabelinėmis.
Vėl atsirems į viešuosius pirkimus
Jei gražiuoju su „Vilniuslux“ susitarti ir skyrybų išvengti nebepavyks, siekiant modernizuoti Vilniaus apšvietimo tinklą vėl reikės skelbti viešuosius pirkimus. Jų apimtis – tarptautinė, tad procedūros vėl galėtų tęstis metus.
„Visas modelis, koks bebūtų, ar savivaldybė įgyvendina, ar savivaldybės įmonė, turės atsiremti į viešuosius pirkimus. Tikėtina, kad būtų perkamas didelis kiekis šviestuvų ar kitos apšvietimo įrangos. Įsijungtų masto ekonomija ir galima būtų įsigyti mažesne kaina“, – tikina S.Mocevičius.
Tarptautinį konkursą privaloma skelbti, kai darbų vertė viršija 5,225 mln. eurų, o jei perkamos tik prekės – vertės kartelė dar mažesnė ir siekia 209-418 tūkst. eurų.
