Šviesesnės Europos perspektyvos
Vienos labiausiai krizės paliestos Europos valstybės – Italijos – ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 0,2 proc. Smukimas – mažesnis, nei tikėtasi. Ispanijos darbo rinka pasiekė kritinį tašką ir, tikėtina, nedarbas pradės mažėti. Vokietijos pramonėje pasipylė užsakymai.
Šie rodikliai teikia vilties – Europa pradeda kapstytis iš krizės.
 |
| SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė |
„Pastaruoju metu galima kalbėti apie prašviesėjimą, – sakė SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. – Verslo pasitikėjimo rodiklis pastaruoju metu gerėja, netgi peržengė 50 punktų ribą. Tai reiškia, kad gamintojai tikisi augimo. Be to, pagerėjo gamybos rodikliai. Panašu, kad trečią ketvirtį euro zona gali pradėti kopti iš recesijos.“
Ekonomistės teigimu, už šviesesnes perspektyvas iš dalies galima dėkoti Europos centriniam bankui, kuris nuramino finansų rinkas.
„Tačiau labiausiai pageidaujamo rezultato ECB politika nepasiekė – kredito įstaigos neskolina daugiau. Tą lemia žemesnė paskolų paklausa, bankų atsargumas. (…) Fundamentalios problemos Europoje išlieka. Ir skolų krizė, nors blogiausia yra praeityje, nėra išspręsta. Tai pačiai Graikijai vis dar reikia pagalbos“, – sakė Vilija Tauraitė.
Krizės dugną pasiekė Ispanija ir Italija. Tačiau tam, kad šios ekonomikos pradėtų augti, „Nordea“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, svarbu, kad ECB tęstų ekonomikos skatinimo politiką.
 |
| Žygimantas Mauricas |
„Panašu, kad bent jau Italija ir Ispanija perėjo sunkiausią krizės etapą, susitvarkė ir su viešaisiais finansais. Ir jeigu šių šalių ekonomika pradės augti, yra tikimybė, kad jos išbris“, – sakė ekonomistas.
Vilčių teikia ir geri JAV ekonomikos duomenys – antrąjį ketvirtį valstybės ūkis augo 1,7 proc., nors prognozuotas 1 proc. augimas. JAV užsienio prekybos deficitas pasiekė 2009 metų rudens žemumas – birželį smuko 22,4 proc. iki 34,2 mlrd. JAV dolerių.
„Visa tai vyksta nepriklausomai nuo to, kad JAV centrinis bankas jau praneša, kad mažins ekonomikos skatinimą. Daugelis baiminosi, kad, kai tik bus paskelbta apie ekonomikos skatinimo nutraukimą, ekonomika vėl patirs recesiją ar sustojimą, akcijų kainos kris. Taip neatsitiko“, – sakė Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, Vakarai vėl bus vienas svarbiausių pasaulio ekonomikos augimo variklių.
„Vakarų pasaulis antrąjį šių metų pusmetį bus gerokai stipresnis negu pirmąjį ir netgi taps tam tikru pasaulio ekonomikos augimo varikliu, nes didžiausios problemos šiuo metu yra Rytuose – Kinijoje ir Rusijoje“, – sakė ekonomistas.
Nevaldomos Kinijos problemos
Kinijos ekonomikos metinis augimas siekia maždaug 8 proc. Pastaruoju metu jis yra mažesnis, nei tikėtasi. Kai kurie ekonomistai tikina, kad Kinijos ekonomikos laukia krizė. O priemonių gelbėtis valstybė turi nedaug.
Didelė Kinijos problema – šešėlinė bankininkystė. Tai yra, fiziniai ir juridiniai asmenys skolinasi ne iš bankų, o vieni iš kitų.
 |
| Pekinas |
„Fitch“ reitingų agentūra skaičiuoja, kad šešėlinėje Kinijos bankininkystėje yra maždaug 2 trln. dolerių vertės rizikingų aktyvų. Ž.Maurico teigimu, šešėlinės bankininkystės dydis prilygsta šalies bendrajam vidaus produktui.
„Tai yra labai pavojinga – jeigu oficialią bankų sistemą, esant bėdai, galima paremti, tai Kinijai bus labai sunku sukontroliuoti tą sistemą, jeigu prasidės nuosmukis ar griūtis. Jeigu nekilnojamojo turto kainos pradės kristi, prasidės panika, labai bus sunku susigaudyti, kas kur vyksta“, – sakė ekonomistas.
Išlaikyti ūkio augimo tempą Kinijai bus sunku. Iki šiol valstybės ekonomika buvo paremta pigia darbo jėga ir neišnaudotomis galimybėmis: „Kinijai reikia keisti ekonomikos modelį, kad ji galėtų toliau sėkmingai augti ir konkuruoti su kitomis Azijos šalimis ir mesti iššūkį Vakarams.“
 |
| Kinijos ekonomikos augimas |
Be to, Kinijoje, kaip ir Rusijoje, klesti korupcija. Daugybei įmonių vadovauja su komunistų partija susiję asmenys, dalis jų – korumpuoti.
„Nemenką dalį tų verslininkų, oligarchų būtų galima patraukti į baudžiamąją atsakomybę. Žinodami tai, jie stengiasi turėti atsarginį planą ir tuos pinigus po truputį veža iš Kinijos. (…) Tai yra naujas iššūkis Kinijai. Esant tokiai padėčiai, yra didelė grėsmė, kad, atsitikus neramumams, didžioji dalis tų pinigų gali paprasčiausiai iš Kinijos pabėgti“, – aiškino Žygimantas Mauricas.
Tuo metu Lietuvai svarbesnė kita Rytų valstybė – Rusija. Jei ten prasidės recesija, smarkiai kentės ir Lietuva.
Grėsmė iš Rytų
Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė. Pernai Lietuvos eksportas į Rusiją sudarė 18,9 proc. viso eksporto. Kitos eksporto partnerės yra mažesnės – Latvija (10,9 proc.), Vokietija (7,8 proc.), Estija (7,7 proc.).
Besivystanti Rusijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko.
 |
| Rusijos ekonomikos augimas |
Ž.Maurico teigimu, šalies ūkio augimą stabdo korupcija ir biurokratija: „Didelė Rusijos problema – priklausomybė nuo žaliavų eksporto. Rusijai vis nepavyksta sukurti modernios ekonomikos, kurios pagrindas būtų aukštomis technologijomis grindžiama gamyba. Ir korupcija, biurokratija, kuri stabdo ekonomikos augimą. (…) Jeigu situacija artimiausiu metu nepasikeis, Rusijos perspektyvos yra gana miglotos.“
Rusija, susidūrusi su vidaus rinkos problemomis, pradeda riboti importą, siekdama apginti vietinius gamintojus.
„Prisigalvojama naujų reikalavimų mūsų transporto įmonėms, griežtinamos įvairios higienos normos. Lietuvai pavojus yra pakankamai didelis ir gerokai didesnis nei galimas ekonomikos sulėtėjimas Vakaruose. Todėl didžiausia problema – ne Vakarai, o Rytų pusė. Reikia labai akylai stebėti Rusijos ekonomikos rodiklius. Jeigu jie bandys riboti importą, tai visų pirma bus smūgis mūsų transporto įmonėms ir toms, kurios eksportuoja į Rusiją. Labiausiai – maisto pramonei“, – sakė ekonomistas.
 |
| Rusija |
Kiek anksčiau susirūpinimą Rusijos ekonomikos politika išreiškė už muitų sąjungą atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Prekėms, pagal TIR konvencijos procedūrą gabenamoms per Rusijos teritoriją, turėtų būti taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją (palyda, užstatas, laidavimas). Toks reikalavimas esą gerokai pabrangintų vežėjų paslaugas.
Be to, liepą sustabdytas visos šviežios atvėsintos kiaulienos ir jautienos eksportas iš Lietuvos į Rusiją.
