Antradienį bendra sektoriaus kapitalizacija sumažėjo apie 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų), kai iš pradžių buvo paskelbta apie Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutinių dešiniųjų vyriausybės planą paimti 40 proc. bankų „perteklinio pelno“. Vėliau įsikišo finansų ministerija, kad pateiktų paaiškinimų ir „išsaugotų bankų institucijų stabilumą“ bei nuramintų rinkos audrą.
Didžiausių bankų akcijų kursai antradienį krito, ministrės pirmininkės pavaduotojui Matteo Salvini (Matėjui Salviniui) žurnalistams pareiškus, kad mokestis bus taikomas pelnui, kurį bankai gavo Europos Centriniam Bankui (ECB) neseniai kelis kartus padidinus palūkanų normas.
Po pirmojo pranešimo apie mokestį „Intesa Sanpaolo“ akcijų kursas krito 8,6 proc., „Unicredit“ – 5,9 proc., o „Monte dei Paschi di Siena“, „Bper Banca“ ir „Banco Bpm“ kapitalizacija sumažėjo atitinkamai 10,8, 10,9 ir 9 procento. Finansų naujienų agentūros „Radiocor“ skaičiavimais, sektoriaus rinkos vertė sumažėjo 9,5 mlrd. JAV dolerių (8,2 mlrd. eurų).
Trečiadienį sektoriaus akcijų kursai iki Milano biržos prekybos sesijos pabaigos pastebimai atsitiesė: „Intesa Sanpaolo“ akcijos pabrango 2,3 proc., konkurento „UniCredit“ – 4,4 proc., o „Banco BPM“ – 5 ,4 procento.
Dėl mokesčio, kuris iš pradžių sukrėtė vietos rinką, G. Meloni ministrai susitarė vėlai pirmadienį pasibaigusiame posėdyje, kuriame buvo pažadėta surinktas lėšas skirti pagalbai namų ūkiams ir įmonėms, kurių skolinimosi kainos kyla, nes dėl ECB pakeltų palūkanų normų ne tik didėja bankų pelnas, bet ir auga skolininkų išlaidos.
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) laikraščiui „Corriere della Sera“ antradienį pareiškė, kad mokestis „galios tik metus“, ir pridūrė, kad, Romos nuomone, ECB „klysta didindamas palūkanų normas, ir tai yra neišvengiama pasekmė“.
Kylant palūkanų normoms, bankų sektoriaus pelnas didėjo: „Intesa Sanpaolo“ grynasis pelnas pirmąjį pusmetį pašoko 80 proc. iki 4,2 mlrd. eurų, o „UniCredit“ pusmečio grynasis pelnas pasiekė 4,4 mlrd. eurų.
Ispanijos kairiųjų vyriausybė taip pat paskelbė apie panašų mokestį bankams, kurį planuojama taikyti 2023 ir 2024 metais, tačiau sulaukė ECB kritikos.
G. Meloni vyriausybė siekia surinkti lėšų 2024 metų biudžeto projektui po to, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 metų antrąjį ketvirtį netikėtai sumažėjo 0,3 procento.
Italijos darbdavių asociacija „Unimpresa“ savo ruožtu pažymėjo, kad bankai už 669 mlrd. eurų vertės indėlius moka vidutiniškai 0,32 proc. palūkanas, o už 1,3 trln. eurų vertės paskolas namų ūkiams ima 4,25 proc. palūkanas.
Finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies“ analitikai apskaičiavo, kad nenumatyto pelno mokestis, remiantis naujausia apie jį turima informacija, bankams kainuos apie 2,5 mlrd. eurų.
