Seime Europos Komisijos ir Vyriausybės atstovai aptarė Lietuvos ekonomines bei socialines problemas.
Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą, finansinį stabilumą, finansines paslaugas bei kapitalo rinkų sąjungą Valdis Dombrovskis Lietuvai išsakė savo rekomendacijas.
„Mes vertiname, kad Lietuva pasiekė pažangą, įgyvendindama ankstesnes Europos Komisijos rekomendacijas, tačiau pažanga atrodo ribota. Darbo sritis yra ta, kurią norėčiau akcentuoti ir kurią akcentavo EK semestro apžvalgoje. Būtina mažinti pajamų nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena iš aukščiausių ES“, – sako V.Dombrovskis spaudos konferencijoje.
Anot jo, visos trys Baltijos šalys negali pasigirti pajamų lygybe.
„Tą padaryti galima mažinant mokesčių naštą darbui, užtikrinant, kad darbuotojų įgūdžiai atitiktų darbo rinkos pokyčius, skatinant jaunimo įdarbinimo iniciatyvas. Taip pat reikėtų geriau surinkti mokesčius, ypač PVM, reikia gerinti darbo srities apmokestinimą“, – vardija pasiūlymus V.Dombrovskis ir tikina, kad gegužę EK pateiks daugiau rekomendacijų Lietuvai.
Jis teigiamai įvertino Lietuvos pasirengimą vykdyti struktūrines reformas ir ruošiamą Vyriausybės veiksmų programą.
„Lietuvoje ir ES ekonomikos atsigavimas tęsiasi, visų valstybių ūkis pradėjo augti ir pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Ekonominiai disbalansai mažėja. BVP pernai Lietuvoje augo 1,7 proc. Mes tikimės, kad šiemet augimas sieks 2,9 proc., o kitais metais – 2,8 proc., šalies biudžeto deficitas sudarys 0,7 proc. BVP“, – teigia V.Dambrovskis.
EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis akcentavo dar vieną sritį, kur Lietuva turėtų pasitempti.
„Išvengiamų mirčių skaičiumi Lietuva, deja, nėra tarp geriausių šalių. Reikia imtis prevencinių priemonių atliekant struktūrines reformas, kad aukštas išvengiamų mirčių lygis būtų suvaldytas. Taip pat padidinti investicijas į gyvenimo gerovę, žmogiškąjį kapitalą, kad darbo jėga būtų pakankamai aktyvi, šitas iššūkis yra labai rimtas“, – aiškino V.Andriukaitis.
Jis priduria, kad EK neprimeta scenarijų Lietuvai, tačiau Komisijai svarbu girdėti šalių narių pozicijas.
Įsisenėjusi problema
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius tikino, kad problemos susikaupė ne per vienerius metus – paruoštas Vyriausybės priemonių planas nukreiptas į šių problemų sprendimą.
„Vyriausybės priemonių plane atspindėtos didesnio valstybės įsikišimo reikalaujančios sritys, dėl kurių signalizuoja EK. Lieka parodyti politinę valią spręsti įsisenėjusias problemas. Vienas iš iššūkių – auganti pajamų nelygybė. Kitas – darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas dėl emigracijos ir demografinių problemų, mažėjančio gimstamumo. Taip pat sulėtėjęs produktyvumas“, – teigia M.Sinkevičius.
Ūkio ministerija, anot jo, skatins inovacijas, kad jos pasiektų 2 proc. BVP
„Turėsime didesnes pastangas skirti geresnės atvykstančių investuotojų aplinkos sudarymui, palyginti su esama, kad laisvosios ekonominės zonos būtų gyvybingos, kad būtų galimybės steigti gerai apmokamas darbo vietas“, – sako M. Sinkevičius.
Anot jo, investicijų reikia ne tik į technologijų atsinaujinimą, bet ir į žmogiškąjį kapitalą, aukštąjį mokslą, darbuotojų perkvalifikavimą, gebėjimų tobulinimą.
Tobulins švietimą
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad Vyriausybės programoje numatyti veiksmai švietimo srityje glaudžiai siejasi su minėtomis problemomis.
„Pėtrą riboja darbo rinkos paklausos ir švietimo pasiūlos disbalansas, kuris šiandien kelia didelių iššūkių. Taip pat sistemos efektyvumas, viešųjų finansų panaudojimo efektyvumas – svarbūs iššūkiai, į kuriuos turi atliepti visi Vyriausybės darbai“, – teigia ministrė
Ji pažymi, kad bus atnaujinamas švietimo turinys, siekiant reaguoti į darbo rinkoje besikeičiančius iššūkius.
„Siekiant stiprinti švietimo kokybę ir atliepti į darbo rinkos poreikius numatyti žingsniai dėl švietimo tinklo, aukštųjų mokyklų pertvarkos. Šiemet planuojame pateikti planą ir nuosekliai įgyvendinti pertvarkas universitetų, kolegijų ir profesinio mokymo sektoriuje“, – žada J.Petrauskienė.
Keisis ir švietimo sektoriaus finansavimas – jis, anot ministrės, bus orientuotas į rezultatus.
„Šiandien švietimo sistemą finansuojame pagal tai, kiek ateina moksleivių. Tai neatliepia to, ko reikalauja darbo rinka. Įsidarbinimo rodikliai pagal kvalifikaciją yra gana prasti. Šiemet pradės veikti žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistema, šis instrumentas leis pamatyti, kaip perdėlioti studijų programas, planuoti studijų pasiūlą. Šiandien suteikiame daug diplomų, tačiau tai neatspindi aukštojo mokslo išsilavinimo kokybės“, – aiškina ministrė.