Lietuvos banko duomenimis, 99 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių yra smulkus ir vidutinis verslas, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, bet iki 80 proc. įmonių dirba iki 10 darbuotojų. Skaičiuojama, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) sukuria apie du trečdalius Bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Ir todėl kredito prieinamumo klausimas yra struktūrinio pobūdžio, nes finansavimo galimybių pagerinimas leidžia užtikrinti, kad kepamas pyragas būtų kur kas didesnis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Suprastėjo SVV galimybė gauti paskolas
Jungtinį Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos tyrimą įkvėpė situacija, kuri buvo 2018–2019 metais, tvirtino G.Šimkus. Tuomet pamatyta, kad pradėjo mažėji naujų mažų paskolų srautai – tai paskolos mažoms įmonėms.
„Kas labai krito į akis, kad padidėjo atmetamų paskolų dalis. 2019 metais atmetamų paskolų dalis išaugo iki 60 proc.”, – kalbėjo jis.
Tačiau, anot G.Šimkaus, suprastėjęs finansavimas yra tik simptomas, todėl nuspęsta ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko.
Tyrimas parodė, kad 2019 metais bendrai naujų paskolų srautas buvo trečdaliu mažesnis nei 2016 metais. Pasak G.Šimkaus, analizė atskleidė, kad labai mažų įmonių galimybės gauti kreditą yra dar mažesnės nei SVV.
„Tyrimas parodė, kad didesnės rizikos SVV turėjo prastesnes galimybes pasiskolinti. Iš vienos pusės, tai pakankamai aiški priežastis, bet kas įdomu, sunkiau pasiskolinti mažiau darbuotojų turinčioms įmonėms, ilgalaikių santykių su finansų įstaigoms neturinčioms įmonėms, įmonėms, veikiančioms NT ir statybų, transporto sektoriuose“, – sakė jis.
G.Šimkus aiškino, jog tokius trikdžius lėmė ekonomikos situacija.
„Prisiminkime, tuomet gyvenome laukimu, kada atsitiks krizė. Todėl, natūralu, kad kai kurie finansų rinkos dalyviai buvo linkę mažiau rizikuoti. Kitas dalykas, tai buvo susiję su bankų vidaus sprendimais, kelių bankų persitvarkymu“, – komentavo jis.
Tačiau žvelgdamas į sisteminius trukdžius, kurie ribojo ir iki šiol riboja SVV prieinamumą, G.Šimkus pirmiausia įvardijo užstato trūkumą. Anot jo, mažesnėms įmonėms trūksta įkeisti tinkamo turto.
„Bankai skolina ne savo lėšas, jie perskolina, todėl reikia turto. Tai riboja kredito prieinamumą“, – kalbėjo jis.
Trūksta informacijos, neteikia finansinių ataskaitų
Antra, SVV trūksta informacijos apie finansavimo galimybių įvairovę. G.Šimkaus teigimu, pusė smulkių ir vidutinių įmonių kreipiasi tik į bankus ir ten ieško finansavimo galimybių. Jos taip pat nežino, kaip gauti valstybės garantijas ar pagalbą, kad atitiktų kredito įstaigos reikalavimus.
Kitas dalykas, žemo nuosavo kapitalo įmonės.
„Apie penktadalio finansines ataskaitas teikiančių įmonių nuosavas kapitalas yra neigiamo dydžio. Tai reiškia, kad jos nemokios arba veikia neskaidriai. Dalis ataskaitų parengiamos nekokybiškai arba apskritai nepateikiamos Registrų centrui. Tai puiki indikacija apie to verslo skaidrumą ir atsakomybę. Maždaug trečdalis įmonių nepateikia finansinės atsakomybės dokumentų“, – kalbėjo G.Šimkus.
Kartu, dar viena priežastis – finansinio raštingumo trūkumas. SVV įmonės neretai negali tinkamai užpildyti reikiamų dokumentų finansų įstaigoms, nemoka tinkamai pasirinkti finansavimo šaltinio ir valstybės pagalbos priemonių.
„Apie ketvirtadalis įmonių sakė, kad susidūrė su problemomis pildant dokumentus“, – aiškino G.Šimkus.
Teikia rekomendacijas problemos sprendimui
Pirmoji rekomendacijų kryptis – informacijos apie apie įvairių finansinių šaltinių pasiekiamumą SVV didinimas. LB siūlo užtikrinti, kad SVV, kurių finansavimo paraiškos buvo atmestos, gautų išsamią ir aiškią informaciją apie kitus galimus finansuotojus.
Taip pat siūloma sustiprinti informacijos apie finansavimo šaltinių įvairovę sklaidą, parengti aiškią informaciją, ją koordinuotai skleisti, atsižvelgiant į įmonių poreikius. Kartu įvertinti prieigos apie Paskolų rizikos duomenų bazės suteikimo ne kredito įstaigoms galimybes. Tai, G.Šimkaus manymų, leistų alternatyviems finansuotojams vertinti besiskolinančių SVV finansinę būklę.
Antroji rekomendacijų kryptis – sustiprinti įmonių finansinę atsakomybę ir neigiamą kapitalą turinčių įmonių reguliavimo laikymąsi. Lietuvos banko teigimu, privalu informuoti įmones apie galimus sunkumus gauti finansavimą rinkoje ar valstybės pagalbą, jei jos neteikia finansinių ataskaitų ar veikia turėdamos neigiamą kapitalą.
Taip pat siūloma principingiau taikyti įstatymuose numatytas priemones įmonėms, kurios veikia turėdamos neigiamą nuosavą kapitalą. Norima sustiprinti finansinės atsakomybės reikalavimų laikymosi priežiūrą ir kontrolę bei pasiekti, kad valstybės pagalbos priemonėmis naudotųsi tik finansinės atsakomybės besilaikančios įmonės.
Tolesnes kryptis pristatė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. Anot jo, privalu lengvinti procedūras ir didinti SVV finansinį raštingumą.
„Žmonės mėgsta skųstis biurokratinėmis kliūtimis ir SVV nėra išimtis. Todėl reikėtų nedubliuoti informacijos ir efektyvinti formų, privalomų valstybės pagalbos siekiančioms įmonėms, pildymą. Didinti valstybės registrų duomenų prieinamumą finansuotojams“, – aiškino jis.
Taip pat siūloma didinti su kreditavimu susijusių valstybės pagalbos priemonių aiškumą, o valstybė galėtų pagalbą teikti „vieno langelio“ principu. Be to, norima, kad būtų koordinuojamos ir vertinamos SVV finansinio raštingumo didinimo programos.
Ketvirtoji rekomendacijų kryptis – reguliariai vertintini ir tobulinti SVV skirtas valstybės pagalbos priemones. KT pirmininkas teigia, jog privalu vertinti valstybės pagalbos priemones bei kokią įtaką valstybės teikiamoms garantijoms daro finansuotojų taikomiems užtikrinimo priemonių reikalavimams.
„Turime žiūrėti, kaip valstybės pagalbos priemonės galėtų spręsti užstato trūkumo problemą. Ir siekti, kad valstybės pagalbos priemonės būtų kaip įmanoma taiklesnės, nukreipiamos toms įmonėms, kurios veikia stabiliai, bet negali rinkoje gauti finansavimo. Būtent į tokias įmones valstybės pagalbos priemonės turi būti nukreiptos“, – nurodė Š.Keserauskas.
